Forumi Horizont Gjithsej 2 faqe: « 1 [2]
Trego 78 mesazhet nė njė faqe tė vetme

Forumi Horizont (http://www.forumihorizont.com/index.php3)
- Tė ndryshme (http://www.forumihorizont.com/forumdisplay.php3?forumid=36)
-- Pushimet e Veres (http://www.forumihorizont.com/showthread.php3?threadid=18746)


Postuar nga Deb* datė 08 Korrik 2014 01:14:

Citim:
Po citoj ato qė tha Morfine
Ah pushimet e veres. Un sapo i kalova 2 jave te mrekullueshme e te paharueshme per nje kohe te gjate. Kam edhe te tjera ne gusht shpresoj te jene po kaq te mrekullueshme.

Ps un as qe e kam mundesine te ve foto nga telefoni. Se jane sh te medhaja.

Pushime te mbara morfine.
Mund t'i besh resize ketu. Gjen shume linke te tilla po te googlosh. Behen dhe nga cel.
http://www.picresize.com


Postuar nga cecilia datė 03 Gusht 2014 21:31:

mbaruan dhe pushimet ..


Postuar nga cecilia datė 03 Gusht 2014 21:34:

nuk mund te humbja asnje dite kete perendim te diellit. ishte thjeshte magjik ky moment..


Postuar nga cecilia datė 03 Gusht 2014 21:50:

...


Postuar nga Deb* datė 07 Gusht 2014 15:49:

Sa keq qe nuk e kemi butonin like ketu ne forum Cecilia. Shume i bukur ai vendi me perendimin e diellit. Ku ke qene aty?


Postuar nga cecilia datė 07 Gusht 2014 22:42:

ne Greqi debora ishte nje mrekulli. ate vend e ka bekuar Zoti perfundimsht


Postuar nga kurt datė 08 Gusht 2014 03:21:

Per mua nuk ia vlen te marresh pushime nqoftese nuk e ke mundesine te marresh pushime nga pushimi. Dmth kur t'kthehesh nga pushimet duhet mare pushim edhe me te gjate duke nej ne shpi, gatim tv weed music sleep per nje muaj te pakten


Postuar nga cecilia datė 08 Gusht 2014 09:00:

Kurt sinqerisht fiks sic e the i kam pushimet jo se i kerkova po kshu me rane. Gjithe muajin gusht ne shtepi nuk eshte cool ..une lodhem me shume ne shtepi se ne pune kush ja pa hajrin shtepise amon as leke ste jep dhe as ndonje medalje ahah


Postuar nga kurt datė 08 Gusht 2014 14:06:

Citim:
Po citoj ato qė tha cecilia
Kurt sinqerisht fiks sic e the i kam pushimet jo se i kerkova po kshu me rane. Gjithe muajin gusht ne shtepi nuk eshte cool ..une lodhem me shume ne shtepi se ne pune kush ja pa hajrin shtepise amon as leke ste jep dhe as ndonje medalje ahah
kshtu ka lezet cec, bravo. hallall:d


Postuar nga robert datė 16 Gusht 2015 11:06:

Pushimet e veres 2015 (me thuajse te njejtin internerar si me 2013): 17 korrik e premte mbrritja paradite ne Rinas. Shpejt me veture neper Tirane, per te zgjidhur dy-tre probleme te vogla gjysem-administrative. Kudo mbyllur, kudo te ikur, asnje i kapur. Shkaku: festa e Ramazanit (!?). Me tej plazh ne Durres; plazhi i vjeter i baterdisur, rera e ngurtesuar, deti me pislliqe. Plazhi nga ana tjeter e Durrsit, me tej Porto Romanos, pa vajtur ne plazhin e Rushkullit, rere tamam si dikur dhe deti i paster.
Plazhi i vjeter ne Vlore, nga ana e kampit te femijve, po ashtu me rere jo aq te paster, po dhe deti me mbeturina dhe alga-melyshqe te shumta. Nga uji i ftohte me i paster, dhe tek kalaja akoma me i paster. Cmimet e dhomave dhe hoteleve ne ngritje e siper, nga 20 mij nata deri ne 40-50 euro; pa ushqim, vetem fjetja. Cmimet neper lokale si gjithmone.
Ne Himare 35 mij lek te vjetra nje dhome koti pa kondicioner; por kishte dhe dhoma me 40 deri 50 mije, si gjithnje vetem fjetja.
Ne Lukove fjetja 30 mije nata, por kushte shume te mira ne shtepine ku ndenja une. Deti dhe plazhi i shpellave i qete dhe per familjare. Por aty ka dhe plazh me te qete, poshte fshatit.
Ne Sarande 25 mije nata, dhoma e qete dhe e mire. Deti linte per te deshiruar. Aty tek Mango ku u lava une, pak ne thellesi fillonte nje brez me pislleqe (?!?). Butrinti nje pasuri e vecante.
Ne Tirane shumica me leje ne kete periudhe; pra nese ke ndonje pune zyrtare apo gjysem zyrtare per te zgjidhur, kjo eshte koha me pak e pershtatshme. Pervec kesaj njerzit jane si te apatizuar. Kudo shihet perpjekje per te mbledhur lekun dhe mashtrime te rendomta, (per te cilat do flas her tjeter me gjate).
Dhe si gjithnje, Tirana dukej me rreth 5-10 % te popullsise me te huaj, pra mund te kete deri 100 mij te huaj qe banojne aty, kryesisht vende jug-lindore, si dhe (ish) jugosllave (boshnjake?); perendimore shume pak. Ky fakt nuk behet i njohur, por dallohej si nga fytyrat dhe nga gjuha qe degjoje.
Me nje fjali, Shqiperia te linte pershtypjen e nje vendi tranzit; tranzit ne kohe, ne hapsire, ne punra te ndryshme, pra nje vend pa kombesi, te cilit i duhet te krijoje her pas here tensione nacional-patriotike, apo dhe ndonje aktivitet "folklorik" dhe kulturor, per tu dukur se ka vertet nje kombesi te caktuar. (Une vete ndjehesha aty me se shumti i huaj.)


Postuar nga robert datė 18 Gusht 2015 19:33:

Sapo lexova tek TEMA nja dy shkrime, nje per mosberjen e pushimeve te veres ne jug te Shqiperise dhe nje te Spartak Ngjeles per gjendjen ne Shqiperi dhe kryeministrin. Te dya shkrimet me kujtuan nja dy shkrime te miat te shkruara para dy-tre ditesh, shkrime te parendesishme gazetash, qe une ua kisha nisur edhe nja tre gazetave, (mes tyre dhe Temes), sic bej perhere me to, por ato (gazetat) nuk i botojne 95 % te tyre, pra mes 20 shkrimeve botojne nje. Kjo nuk eshte ndonje tragjedi, sepse ne fund te fundit jane shkrime qe hane nga gjysem ore deri 1 ore kohe, pra pa ndonje perqendrim te madh, mirpo kur sheh -si ne kete rast qe permenda me lart- shkrime te te tjerve me te njejten teme dhe problem me shkrimet e mia, si dhe me nivel jo me te mire nga shkrimet e mia te shpejta, pyet veten: perse keto gazeta me bejne kaq te rendesishem duke mos i botuar shumicen e shkrimeve te mia, (jo me te dobta nga keto te te tjerve me te njejten teme dhe problem)?
Po i jap ketu, (ne te ardhmen mund ti hedh dhe gjetiu), keto dy shkrime te mia; i pari ne forme tregimi, i dyti publicistar. E perseris, si shkrime gazetash, niveli i ketyre te dyja eshte dhe per vete autorin e tyre (per mua) i dobet.


Postuar nga robert datė 18 Gusht 2015 19:34:

Mi. 12. 8. 2015

Si i njoha shqiptarėt

Tė besosh se njė njujorkez si puna ime do tė interesohej pėr vėnde dhe popuj, kjo ka pak gjasa tė ndodhė. Mirpo ja qė komshillėku me njė emigrant shqiptar tė panjohur, Xhoin ndihmės-infermier e njėkohėsisht edhe student nė mjeksi, si dhe ai rasti i javėve tė fundit nėpėr televizione tė ndryshme, t‘ atij yllit tė seksit kėtu nė Amerikė, Xhimit simpatik me trupin e bukur, i thirrur ndryshe fiku i talentuar albanez, mė tėrhoqėn vėmėndjen pėr kėtė mini-land tė panjohur europian.
-Natyrėn e kemi tė bukur! –mė lėshoi thatė komshiu im i ri shqiptar, Xhoi, teksa po i shfaqja interesimin tim pėr vendin e tij tė vogėl, matanė Atlantikut.
-E di, -ia ktheva i gjallė, -e kam parė pak nė internet. Por dua ta njoh kėtė vend edhe mė nga afėr. Jam kureshtar ti njoh njerėzit atje! Tė shoh si sillen, ē’bėjnė, ē’temperament kanė … E ta shoh si e bėjnė rakinė!.. –ia tunda me tė qeshur gotėn qė Xhoi mė kish vėnė pėrpara; e dija po nga Xhoi se pija e tyre tradicionale quhej raki.
-Pas dy muajsh unė nisem pėr nė Shqipėri, –ma lehtėsoi bisedėn e mėtejshme Xhoi. Kėtė rast unė nuk mund ta humbja. Vetėm se… ah po u kujtova nga njė bisedė e mėparme me Xhoin, ai do tė kishte pak kohė pėr mua, pasi do tė interesohej atje nė vendin e tij pėr nja dy punime tė tij shkencore nė lidhje me kancerin, tė cilat pėr shkak tė anglishtes sė tij tė akoma tė ēalė i kish botuar vetėm nė shqip.
-As mos e vrit mėndjen! –ia ktheva. –Ti shiko punėt e tua dhe unė do tė tė ngjitem nga mbrapa si manar, kėshtu tė njoh sado pak shqiptarėt.
Pas dy muajsh shkela pėr herė tė parė kėtė vend tė panjohur, me kureshtje tė ndezur pėr kėtė popull po ashtu tė panjohur. Menjėherė mė tėrhoqi vėmėndjen qysh nė aeroport njė fytyrė e njohur, ajo e seksit simbol nė Amerikė, atij Xhimit feminist. Nja dy gazeta lajmėronin pėr ardhjen e tij nė Shqipėri.
-Shiko! –i rash me brryl mikut tim, duke i treguar shqiptarin famoz. Mirpo komshiu im vetėm sa mblodhi buzėt. E dija se njė famozitet i tillė nuk i shkonte apasionantit tė mjeksisė. –Mos u bėj xheloz, –e ngacmova mė tej mikun tim shqiptar, –fati pėrkėdhel disa mė shumė e disa mė pak!
-Fatin e pėrbėjnė mė sė shumti njerzit! –ma ktheu lakonisht, kėshtu tė tregonte mosaprovimin me gjykimin tim. Unė nuk e zgjata, sepse kuptohej, isha aty pėr tė njohur pikėrisht kėta njerėz, dhe jo fatet qiellore.
Kėshtu nisa tė njihja nga afėr pak e nga pak njerėz tė ndryshėm, duke mos e ndarė njė fjalor tė vogėl, po kėshtu edhe vendin nga mė shėtiste miku im. Brenda njė jave pashė thuajse tė gjithė vendin e shqiponjave, siē edhe quhej ky vend, ndonėse nuk pashė gjėkundi njė shqiponjė. Por nė vend tė shqiponjės sė vėrtetė, shihja herė-herė njė mani mediatike pėr tė bėrė me duar para gjoksit njė shqiponjė simbolike. Edhe ai fiku i talentuar albanez e bėnte sa herė kėtė veprim simbolik nėpėr studiot televizive shqiptare, ku e thėrrisnin gati pėr ēdo mbrėmje.
Ndėrkohė po kuptoja se si kėta europianė orientalė i vinin mė shumė rėndėsi shfaqjes sė jashtėme se sa thelbit tė gjėrave. Mė vriteshin sytė tek shihja se si e kishin prishur natyrėn e bukur tė vendit tė tyre. Edhe ai gėzim i pėrfolur nga ndonjė gazetar perėndimor, nuk dallohej nė fytyrat e takuara. Mė sė shumti mbizotėronte njė zymti apatike e papėrcaktuar qartė.
–Tani mua mė duhet tė interesohem pėr punimet e mia, –mė sqaroi Xhoi nė mbyllje tė shėtitjes njė-javore.
-Mirė, -ia ktheva i pashqetėsuar, -mua sėrish nga mbrapa mė ke!
Kėsaj radhe odiseja e udhėtimit u pėrmblodh nėpėr zyra dhe institucione; mė saktė, nė njė vakum tė pahasur ndonjėherė. Duke qėndruar jo larg mikut tė tim, shihja dhe kuptoja ngecjen e pėrpjekjeve tė tij pėr tė bėrė tė njohur ato dije tė reja shkencore, qė i kish pėrcjellė nė ato dy libra tė botuar. I shkreti Xhoi, nisa tė mendoj, don tė bėj mė tej tė njohura punimet e tij mbi kancerin nė njė vend tė kancerozur nga indiferenca ndaj librit dhe shkencės! Kudo e prisnin pa ndonjė interes dhe e pėrcillnin me njė keqardhje tė shtirur. Shpesh i thonin se personat adapt pėr problemin e tij nuk gjindeshin nė godinė, apo se i duhej tė paguante pėr reklamė mbi punimet e tij. Edhe kur pėrpiqej qė ti falte ato dy libra tė botuar pėr shkollat apo ndonjė institucion spitalor, pėrballej me njė mosdije tė pashembullt. Bėj njė kėrkesė me shkrim, i thonin herė-herė! I shkreti Xhoi, duhej tė bėnte kėrkesė me shkrim pėr falje librash. E ku?! Nė institucione qė nuk kishin njė adresė apo kartvizitė!..
-Ky fat ėshtė i njėjtė edhe pėr shumė autorė tė tjerė si puna ime, -pėrpiqej tė mė sqaronte Xhoi.
Edhe unė qė fare pak kuptoja nga shqipja e tij, dalloja ashiqari atė indiferencė tė pashėmbėllt tė kėtij populli ndaj dijes dhe shkencės. E biles, kjo ishte gjysma e tė keqes. Kėsaj i pėrngjitej njė makutėri e pashėmbėllt nė zhvatjen e parasė ndaj ēdo njeriu qė vinte nga jashtė. Ē’dreqin e duan qė e mbledhin me kaq pasion paranė, nisa tė pyes veten. Nuk ėshtė se ngrenė as fabrika apo punishte pėr prodhimtari tė ndryshme! Jo-jo, ky popull, pasi e kish dhjerė vendin e tij, mblidhte para pėr tė bėrė pushime nė vende tė tjera! Nganjėra anė luante me njė lloj patrotizmi tė rremė, si e si tė ftonte nė vendin e tyre emigrantėt e ikur shqiptarė, e nga ana tjetėr, me tė mbledhur ato para qė linin tė ikurit e pėrmalluar, ia mbathte pėr pushime nėpėr vende tė tjera me ato parat ė mbledhura. Ē’popull i ēuditshėm, nisa tė vras mėndjen. Popull manjiak t’ia fusė vetvetes deri nė palcė, e ta prishė vendin pa as edhe njė kokēarje.
Nė ikje na shoqėroi sėrish fotoja e seksit simbol, atij fikut tė talentuar albanez, i cili po ashtu po largohej nga atdheu i tij i dashur, -siē deklaronte. Media shqiptare e shoqėronte gjithė bujė kėtė eveniment. E pse jo! –mendova, -edhe ajo ėshtė pjesė e kėtij vakumi shpirtėror qė po kalonte ky vend dhe ky popull.
-A e di se ne i kemi emrat e njėjtė!? –mė foli miku im Xhoi tek hypėm nė avion, duke mė treguar fotografinė e fikut tė talentuar albanez nė gazetėn qė mbante pėrpara. Jo, i tunda kokėn. Ndėrsa ai vazhdoi: -Gėzim e quajnė edhe kėtė, Gėzim edhe mua…
-Gėzim i shtirur shqiptar! –lėshova lakonisht, duke bėrė mikun tim tė vinte buzėn nė gaz. Pas pak avioni u ngrit drejt qiellit.


Postuar nga robert datė 18 Gusht 2015 19:35:

So. 16. 8. 2015

Nyja gordiane –Albania

Pas kėsaj vizite tre javore qė bėra nė vendin e shqiponjave (tė hipotetizuara), nuk dija si ta zbusja atė pėrmbledhje ndjesish qė mė kaplluan pėr kėtė vend. Nė tė gjitha rrugėzat e hapura tė qėnies time pėr derdhjen e ēdo justifikimi ēlirues, kujtimi pėrmallues, ndjesie dashurore, ndjenje mirėsie, shprese tė kolpuar, mendimi buzėqeshės, dallimi tė diēkaje tė bukur e tė mirė qė ta ngroh zemrėn, nuk kish mė tepėr se njė lėmsh tė koklavitur, i cili mund tė presupozonte simbolikisht kėtė vend ku kam lindur dhe jam rritur. Mė tepėr se kaq nuk mund tė jepte dashuria pėr vendin, kujtimet pėr njerzit dhe gjithshka e bukur qė kemi kaluar dhe kalojmė nė Albani.
Ky vend pėrgjumej midis perėndimit dhe lindjes. Flirtohej hapur me oksidentin dhe kurvėrohej fshehurazi me orientin. As njėrėn e as tjetrėn nuk dinte ti bėnte qartė dhe me zemėr.
Lėre qė dhe zemrėn dukej se e mbante me gjak tė huaj. Merrte para me kredi nga perėndimi, dhe e shitur ishte mė sė shumti nė Azinė e Vogėl. Bėnte sikur luftonte tė hynte nė EU (BE), me njė shtirje aq tė hapur, sa tė jepte tė kuptoje se ishte e interesuar vetėm pėr eurot, por jo pėr ligjet dhe kulturėn europiane.
Ēdo cent dhe euro qė hynte nga perėndimi shkonte mė sė shumti pėr shpenzime qeveritare dhe shtetėrore, si dhe pėr infrastrukturė (rrugėt). Disa thėrrime mbeteshin nga kėto para edhe pėr shpenzime tė organizatave gjysėm-qeveritare dhe gjysėm-shtetėrore, si dhe pėr tė ashtuquajtura shoqata tė ndryshme me njerėz tė afėrt me ata shtetėrorė. Ndėrsa pėr kėrkime shkencore dhe prodhimtarie nė industri apo bujqėsi, nuk shkonte as edhe njė cent.
Nė kėtė gjendje quhet fat i madh qė nė kėtė vend ndodhen disa investitorė tė huaj, tė cilėt kanė punėsuar disa dhjetra-mijra njerėz, duke i siguruar (teorikisht tė paktėn) nga ana shėndetsore dhe pensionare. Qershinė e tortės nė kėtė punėsim e zotėronin firmat turke, tė cilat zotėrojnė degė mjaft tė rėndėsishme, si telekomunikacioni, miniera dhe metarlugjiku, mjaft banka, dhe dhjetra ndėrmarrje tė tjera mė tė vogla; kėshtu ato punėsonin jo vetėm disa mijra (e ndoshta dhjetra mijra) punėtorė shqiptarė, por edhe disa qindra (ndoshta disa mijra) punėtorė tė ardhur nga Turqia. Firmat e vendeve perėndimore nuk ishin ambientuar akoma me sistemin oriental tė dhėnies sė parave nėn dorė, -po tė mos llogarisim njė pjesė tė firmave italiane dhe greke- ndaj dhe kėto firma europiane nuk kanė bėrė akoma kėmbė nė kėtė vend.
Meritėn kryesore nė kėtė drejtim lindor-mesjetar e mbanin pak emra, ai i Sal Berishės, Fatos Nanos, Edi Ramės dhe Lul Bashės, -ndonėse ky i fundit akoma nuk ka patur fatin ta shpalosi hapur orientalizmin e tij, e tua kalojė tre tė parėve. Nėpėrmjet kėtyre bėnė vend nė kėtė vend jo vetėm milionat e dollarve nga vende jug-lindore aziatike e myslimane, bėn vend jo vetėm rrymat fetare fanatike qė pengojnė ligjin dhe transparencėn juridike nė ēdo aktivitet juridik, biznesi, etj, bėn vend jo vetėm format mesjetare tė rryshfetit dhe mungesės sė konkurrencės sė lirė, bėn vend jo vetėm metoda servilizmi, kamufllimi dhe shantazhi, bėn vend e pa vend jo vetėm ndėrtesa pa sisteme urbanistike dhe pėrshtatje me ndėrtesat pėrreth, (si dy kullat e zeza nė bulevardin e madh, hoteli Sheraton nė krah tė Universitetit, kisha ortodokse ngjitur me ministrinė e mbrojtjes, etj.), bėn vend edhe dhjetra ndėrtesa tė tjera me (?) investitorė shqiptarė, qė janė jashtė ēdo standarti urbanistik dhe arkitekturor me ndėrtesat pėrreth, me pamjen e Tiranės dhe sistemin sizmik tė kėtij qyteti, (dy tė tilla tipike janė akoma pa pėrfunduar pranė qendrės), bėn vend nė kėtė vėnd edhe qindra kulte fetare, a thua se ky popull dallon pėr fetarizėm ekstrem, si shumė popuj arabė, bėri vend edhe izolimi i bustit tė Skėndėrbeut nga otomanėt e rinj me nė krye Lul Bashėn, e ēfarė tjetėr negative nuk bėri vend nė kėtė vend, sa nė njė intervistė tė njė gazetareje para pak vjetėsh me qytetarėt e Tiranės, se si mund tė ndreqej Tirana me njė urbanistikė tė rregullt, pėrgjigjet ishin aq ēoroditse, sa nuk jepej zgjidhje, po tė pėrjashtojmė vetėm pėrgjigjen fataliste tė njė qytetari, i cili tha se njė shkatėrrim i gjithshkaje mund tė bėj qė tė nisė ēdo gjė sėrish nga e para dhe me sistem.
Ndaj dhe unė, duke ardhur ēdo dy-tre vjet nė vendin ku kam lindur dhe jetuar 26 e ½ vjet, duke u ndier pėrherė e mė tepėr si i huaj nė vendin ku kam lindur dhe jetuar rresht 26 e ½ vjet, duke e parė pėrherė e mė tepėr tė transformuar pėr keq vendin ku kam lindur dhe jetuar 26 e ½ vjet, pėrpiqem tė largoj tė gjithė pezmin dhe helmin e mbledhur nė shpirt, pėrpiqem tė derdh ndonjė kujtim dhe ndodhi tė bukur tė kėtyre vizitave jo aq tė shpeshta, ndaj dhe nuk lėshoj mallkim e as fjalė tė kėqia pėr kėtė vend dhe popull. Por me gjithė kėtė mirėsi dhe dashuri tė shterur, nuk mundem ta krahasoj kėtė vend mė shumė se sa me njė lėmsh tė ngatėrruar, i cili jo vetėm nuk duket se ka zgjidhje, por ka lidhur pazgjidhshmėrisht edhe ēdo qėnie njerėzore aty. Nuk bėhet mė fjalė pėr zgjidhjen e kėsaj nyje gordiane, sepse ajo nuk mund tė ēzgjidhet mė, ashtu siē ėshtė lidhur dhe na ka lidhur. Por bėhet fjalė vetėm pėr dy alternativa tė kundėrta, ose 1 tė pranohet dhe tė ambientohemi me kėtė kandaharizėm oriental, ose 2 tė marrim njė shpatė e ta presim me forcėn e krahut dhe tė shpirtit kėtė nyje orientale gordiane.
Pėrndryshe nuk do tė njohim mė njėri-tjetrin, nuk do tė njohim mė vetveten, ashtu siē edhe kemi filluar tė mos e njohim mė!


Postuar nga robert datė 23 Gusht 2015 19:15:

Prej 1 jave asnje lajm i ri ne forum!!! Te gjithe duket akoma ne plazh! Ose ndoshta te trullosur akoma nga zaguzhia e veres shqiptare!


Postuar nga al74 datė 19 Shtator 2015 22:25:

Citim:
Po citoj ato qė tha robert
Prej 1 jave asnje lajm i ri ne forum!!! Te gjithe duket akoma ne plazh! Ose ndoshta te trullosur akoma nga zaguzhia e veres shqiptare!


une ne Shqiperi ia futa...me sa kuptova si pushues vinte era "diktature - kapitaliste" nga vendlindja. borxhi ta ul koken .


Postuar nga robert datė 11 Shtator 2017 18:35:

Ja dhe pushimet e ketij viti ne Shqiperi mbaruan. Disa nga pershtypjet po i hedh ketu, dhe mund te vazhdoje edhe me tej.

Pėrrallė nga e tashmja (1)

Udhėtimi dhe qėndrimi im i pėrēdo-dyvjetshėm nė vendin e lindjes i ngjan asaj pėrrallės me borėbardhėn dhe 7 xhuxhat, vetėm se nė kundrinor tė zhdrejtė. Borėbardha e rigjente shtėpinė dhe oborrin e saj tė pastruar dhe mirėmbajtur, pėrherė e mė mirė. Ndėrsa unė e gjej Shqipėrinė “time” pėrherė mė tė katandisur si mos e mė keq, pėrherė e mė shumė me bindjen se ky vend nuk ka pėr tu rregulluar ndonjėherė. Biles kjo e fundit, bindja, ėshtė ajo qė mė llahtaron, nė mos qoftė thjesht njė fobi e imja.
Nuk e kam fjalėn pėr forcat politike; tashmė gjithkush ėshtė i mirė-sqaruar se nė Shqipėri nuk ekzistojnė forca politike, por thjesht individė tė inkuadruar diku pėr tė siguruar njė mirqėnie private tė kėnaqshme, -a nuk do tė ishte edhe kjo mjaftueshėm pėr tu ēmerruar!?. Nuk e kam fjalėn as pėr koalicionet ndėrkombėtare, interesat e tė cilave pėrplasen nė Ballkan e sado pak edhe nė Shqipėri, e ku kjo e fundit as ka forma, mjete e guxim pėr tė zgjedhur nė orientimin e saj, e as nuk bėzon pėr ndodhjen e saj nė xhepin e ndonjė fuqie mesjetare, si Turqia, -kėto skenare aktualė dhe dita-ditės narrativė tė deprimojnė deri nė cakun e apatisė! Por e kam fjalėn pėr thjesht disa aktivitete tė pėrditshme mes individėsh, tė cilat nė vetvete nuk bėjnė bujė, por tė cilat nė tėrėsi kanė krijuar njė ushtri mirmidonėsh (milingonash), -mercenarė tė vetvetes tė gjithė kėta! Ē’paradoks!!!
Zbrita tė shtunėn nė mėngjez nga trageti nė portin e Durrėsit dhe, pasi kompjuteri i pikės kufitare mė cilėsoi si person negativ dhe tė rrezikshėm, (gjithė jetėn kam qenė bisht qeni, i tillė dalloj prej fillimit tė viteve ’90 nė tė gjitha pikat e kalimeve kufitare tė Europės, -njė fenomen tashmė monoton pėr mua- prandaj mos kujtoni se ky pėrshkrim udhėtimi do tė pėrqėndrohet tek vetja), mė duhej tė kaloja njė tynel tė gjatė pėr tė dalė diku nė qytetin e Durrėsit. Mbas pyetjes sė bėrė nė dalje, mė sqaruan se ky ishte njė projekt i vetė kryebashkiakut tė Durrėsit, (emri nuk mė kujtohet), pra i atij biznesmeni qė ngrinte pallate dhe mbulonte rrėnojat antike tė kohės romake, vetėm e vetėm qė punimet e pallatit tė tij tė mos ndalnin! Frymėn e ndala nė Tiranė, por mė duhet tė prisja deri tė hėnėn pėr tė vajtur nė Bibliotekėn Kombėtare, ku mė duheshin disa libra (100 deri nė 200) pėr ti parė dhe, disa, pėr ti fotokopjuar.
Pėr habi, me njė mirsjellje (paēka se tė shtirur) mu bė pa shumė burokracira regjistrimi si lexues provizor, pra vetėm me kartėn e identitetit. Bukuri, thashė, do tė kem mundėsi qė brenda 1 jave tė kaloj nė duar 100 libra!... Ėndrra nė beze, siē thotė shkodrani, sepse de facto lejoheshin vetėm dy libra nė ditė pėr tu tėrhequr. Ndėrsa de jure lejoheshin deri nė 3 libra, gjė qė unė me njė stėrmundim buzėqeshje e arrita. (Kėtu nuk duhet harruar, qė ky 3-esh fat lum ėshtė vetėm pėr kėrkesat e hedhura, sepse po tė qėlloi qė 1 ose 2 libra nuk tė dalin, atėhere puthu me Milon, pra kėnaqu me 1 deri 2 libra tė dalė! Gjithashtu duhet rikujtuar dhe saktėsuar, qė ky rregull i bibliotekės i pėrket vitit 1967-68, kur kjo bibliotekė kishte disa mijra antarė tė regjistruar dhe, deri nė fund tė viteve ’80, kishte pėrditė 2-3 mijė kėrkues librash! Ndėrsa prej vitit 2000 e kėtej ka rreth 20-30 lexues nė ditė!)
Pėr fat, populli shqiptar ka qėlluar zėmėr mirė dhe, punonjėset e bibliotekės, pėrfshi edhe rojen, mbyllnin njė sy kur ti dilje fėsht nga biblioteka me librin nėn sqetull dhe shkoje tek pika mė e afėrt e fotokopimit, dhe e fotokopjoje librin. Haleluja! Pra, njė javė nga leja vjetore, qė unė emigranti studjues ia kisha kushtuar vetėm tėrheqjes sė librave nė Bibliotekėn Kombėtare, arrita tė kaloj nė duar dhe tė fotokopjoj rreth ... 10 libra! Vetkuptueshėm, pasi tė premten dhe tė shtunėn nuk shėrbehej, sepse punonjėset e fondit (ato 2-3 apo 3-4 sa ishin?) do tė vendosnin nė rafte librat e tėrhequr, pra ato rreth 20-30 libra qė kėrkues tė ndryshėm kishin dorėzuar gjatė javės. (Ju kujtoj, se nė vitet ’80, kur unė frekuentoja Bibliotekėn Kombėtare, dorėzoheshin ēdo ditė rreth 2-3 mijė libra, tė cilėt vendoseshin nga ato 2-3 apo 3-4 punonjėse tė fondit sėrish nė vendet e tyre nėpėr rafte.) Por, pėr tu lavdėruar, apo si tė thuash, qershinė mbi tortė, ia vinte nė kėtė bibliotekė rregulli i ri (prej disa vjetėsh), i moslejimit tė marrjes sė librave nė shtėpi, (si dikur), nga kushdoqoftė lexues, pra dhėnia e librave vetėm pėr lexim nė sallė, apo nė tavolinėn para sportelit tė shėrbimit nė katin e parė! Dhe, ky rregull i ri (disa vjeēar) justifikohesh me shumė argumentime, por njėri mė kryesori ishte se, para disa muajsh kishte rėnė njė zjarr, (mallkuar qoftė kush mendon se ia kanė vėnė vetė!), ndaj ... ndaj ... prandaj dhe nuk jipen mė librat nė shtėpi, si dikur, apo si nė ēdo bibliotekė tė botės!!!!!!!
Hėm! E lemė Bibliotekėn Kombėtare, sepse e shumta ēfarė mund tė rekomandonim pėr risi tė re nė kėtė vend pune do tė ishte njė vrasėse mizash nė dorėn e sejcilės prej punonjėsve tė kėsaj biblioteke; kush do libra tė lexoje mundet mjaft mirė edhe vetėm tė ėndėrrojė... (Ndryshimi i rregullave nė kėtė bibliotekė mund tė bėhet vetėm nga alienė! Dhe, se kur kėta e kanė ndėrmend tė vijnė, kjo besoj nuk ėshtė nė dorėn tonė!)
***
Mė duhesh shpesh tė shkoja nė Durrės, meqė nė Shkozet banon vjehrri. I hypja unazės nė Shkozet, rreth 100 metra para autostradės Durrės-Tiranė. Si pėr urim, muri i oborrit tė njė banori kish dalė deri nė autostradė! Aty kalonin ēdo sekondė jo vetėm veturat, kamionat dhe autobuzėt e rretheve tė jugut, por edhe banorėt e asaj lagje! Pra, njė tmerr adekuat shoqėronte cilindo shofer dhe kalimtar tė rastit nė ato rreth 20 metra mur tė spostuar deri nė autostradė. Por kjo ishte vetėm pėrshėndetja paralajmėruese e asaj ēka pasonte mė pas, me hyrjen e autobuzit nė qytetin e Durrėsit. Nė ndryshim nga Tirana, Durrėsi kishte tė tjera rregulla. Aty ku ishte stacioni i autobuzit, kishte gjithmonė tė parkuar njė veturė. Kėshtu autobuzi ndalonte nė rrugė, njerėzit vinin nga trojtuari nė rrugė pėr tė hypur nė autobuz, dhe kjo ndodhte nė ēdo stacion tė autobuzit tė unazės, deri nė stacionin e fundit, i vetmi qė nuk zihesh nga vetura privatėsh! Natyrisht, kjo ishte bėrė tashmė rregull, ndaj nuk ishte e nevojshme tė ndėrhynte mė policia, pasi kjo ndėrhyrje mund tė merrej si inat personal! Bravo Durrėsi!
***
Nė Tiranė, ndėrsa prisje autobuzin, kudo e nė ēfardo stacion, tė duhej gjithmonė tė pyesje fatorinon e atobuzit tė sapo ndaluar: pėr ku shkon ky autobuz!?. Nė njė stacion tė vinin 7 deri nė 8 linja autobuzėsh. Helbete! Privatėsi! Konkurrencė! Nė shėrbim tė qytetarit! Po dhe Bashkia e Tironės subvensiononte me para linjat e autobuzve, kėshtu atyre nuk u prishte punė nėse bėnin gjithė atė rrugė kot mė sė koti me vetėm njė pasagjer, pse jo edhe pa pasagjer fare!

E sa e sa fenomene tė tilla kėnaqsie pėrjetoje nė Shqipėri! Pikėrisht tė tilla fenomene, qė pėr ti ndryshuar nuk duhej veēse njė urdhėr me zė tė ulėt nė zbatim tė ligjishmėrisė! Mendo tani, kur kėto ēingėrrima vazhdonin dhe i rrinin kėtij vendi si ēiban, si mund ti hiqen ēibanė tė tjerė mė tė mėdhenj kėtij vendi!?. Historia vazhdon! 8.9.2017


Postuar nga Fajtori datė 12 Shtator 2017 21:29:

Shkrim i kendshem deri tani, por i diskutueshem. Kryetari i bashkise eshte bere si Gjinua, njeri i thote hip se te vrava, tjetri zbrit se te vrava. Po te beje autobuset a rralle qe ti lere te mbushen do ankohen se s'ka autobuse. Kur ka shume autobuse me nga 1 njeri brenda ankohen se duhet pyetur fatorino ku shkon autobusi. Halle halle kjo dynja


Postuar nga robert datė 13 Shtator 2017 17:14:

Me duket fajtor se kjo puna e autobuzve nuk ka lidhje pa tjeter me kete kryetar te tashem bashkie. Ky muahbet ka vite e vite qe u trash, pra u be si kudo ne Shqiperi, gjej shesh e bej pershesh.
Mund te rastise, si ne cdo qytet te madh te botes, qe ne disa rruge kryesore te kalojne 2-3 linja ditore autobuzesh, e me tej keto ndahen. Por jo, ne disa stacione ne Tirane kalonin 6, 7 apo 8 linja autobuzesh. Kur te shkosh ne Shqiperi shko vete dhe shikoji disa stacione. Me thuaj ti mua, c'kerkonte autobuzi i uzines Traktori ne rrugen e unazes se madhe deri andej nga dogana e me tej, ndoshta deri tek koka-kola?!? Ishte nje katrahure e vertete, ku nje linje i kishte autobuzat perhere plot me njerez, tjetra me autobuza bosh fare, e te dyja benin disa stacione sebashku! Po nejse, ky ishte problemi me i vogel atje. Nje problem qe me pak me teper rregull mund te rregullohej fare lehte!


Postuar nga Fajtori datė 18 Shtator 2017 18:27:

Vizioner, si specialist i nderuar autobusesh ca mendimi ke ti?


Postuar nga Morfine datė 15 Tetor 2017 14:11:

Pershendetje Robert.

Per mungese kohe po shkruaj vetem nje pershtypje te vogel nga pushimet ne vendlidje por realisht ka shume per te thene...

Un isha me pushime javes qe kaloj, ne Shqiperi.
Me vete kisha edhe te huaj, dita e pare ishte nje shetitje ne Tiranen time te dashur, dhe cudia me e madhe se ne nje kohe regord ishin ndertuar ne mes te Tiranes nje katedrale ortodokse dhe nje xhamie masheshtore...! por per miqte e mi te huaj gjetja e stacjoneve te autobuzeve per te qarkulluar neper Tirane, ishte e pa mundur., e njejta gje edhe ne Berat, edhe ne Shkoder.

"Si do qe te jete me mungon djadhi kackavall, tava e theut dhe disa gatime tradiējonale..."


Postuar nga Vizioner datė 18 Tetor 2017 19:25:

Citim:
Po citoj ato qė tha Fajtori
Vizioner, si specialist i nderuar autobusesh ca mendimi ke ti?


Ne radhe te pare, shpreh zhgenjimin qe me beri Erjoni i Veliajve. Propozimi im qe, bashke me nje Expert gjerman, i cili, ka bere ne Frankfurt strukturimin e levizjeve te Autobusave: Kohen (oraret per cdo station), studimin dhe vleresimin e domosdoshmerise-efikasitetin e "X" stationi ne "Y" rruge, domosdoshmerine e "x"(sasia) e Autobusave te nevojshem per kohe te ndryshme te dites prsh ne mengjes me dendur-cdo 10 min.,ne dreke cdo 20 min., mbasdite nga ora 16:00 deri 18:00 cdo 7-8 min. )etj. etj.
Kryebashkiakut iu duk shuma-investimi i larte dhe preferoji te veje Coban per te organizuar qarkullimin, icili, i binte me lire!!!
Studimi jone per qarkullimin e sherbimit urban ne Tirane, do te ishte nje shembull per te gjitha qytetet e Shqiperise dhe, do te kishte nivele bashkohore Europiane(Gjermania shembull).

Nejse...

Per pyetjen:

Ne Shqiperi, si ne shume fusha te jetes edhe ne sherbimin urban, MONGON koncepti thlbesor: Sherbimi ne funksion te njerzve dhe jo,njerzit ne funksion te (vetem perfitimit) Biznesit (Pronareve te shoqerive).

Ne Shqiperi sundon Populizmi i lidhur ngushte me Klientelizmin(Gjerat behen per populizem dhe sipas Klienteles) dhe jo te behet nje here studimi e pastaj vihet ne zbatim.

Sa e di une, ne disa zona te Tiranes prsh Dajt-Qender, Kombinat-Qender funksionon me orare dhe statione te rregullta. Aq Zi-keq sa e pershkruan Roberti, nuk eshte.

7-8 Autobuza ne nje Linje eshte absurditet. Autobuzat, ne Linja me shume levizje, mund te perputhen ne dy deri tre stacione bashke, por jo me shume.


Postuar nga Vizioner datė 18 Tetor 2017 19:33:

Roberto, me duket se ti ke manine tģ ekzagjirosh gjerat!!!
I mat disa gjera SIPAS METRIT TEND, sipas nevojes tende!

Me thuaj, ne cilen Biblioteke Kombetare te shteteve Perendimore mund te marresh-terheqesh 100 deri 200 Libra ne nje kohe???!!!

Ne Gjermani, KURRE, s“mundesh.


Postuar nga robert datė 20 Tetor 2017 16:57:

Citim:
Po citoj ato qė tha Morfine
Pershendetje Robert.
Un isha me pushime javes qe kaloj, ne Shqiperi.
Me vete kisha edhe te huaj, dita e pare ishte nje shetitje ne Tiranen time te dashur, dhe cudia me e madhe se ne nje kohe regord ishin ndertuar ne mes te Tiranes nje katedrale ortodokse dhe nje xhamie masheshtore...! por per miqte e mi te huaj gjetja e stacjoneve te autobuzeve per te qarkulluar neper Tirane, ishte e pa mundur., e njejta gje edhe ne Berat, edhe ne Shkoder.
"Si do qe te jete me mungon djadhi kackavall, tava e theut dhe disa gatime tradiējonale..."


E kam thene prej vitesh e vitesh te shkuara, femer te jesh ne kete jete, sepse ke me fat! Femrat i shohin gjerat me pozitivisht.
Nejse, ajo kadedralia dhe ajo xhamia nuk jane ngritur ne nje kohe rekord, por e para ne kohen e atij xhuxh ma xhuxhit, Fatos Nanos, dhe e dyta ne kohen e ketij gjatoshit, Edi Rama. Pra mbi 10 vjet diference. Por te dyja ne vende jo te pershtatshme dhe -sic besoj- te dyja me leke nen dore.
Persa i perket taves se dheut, une per here te pare (me duket) e provova sivjet dhe ne dy vende. Nje nga ai restoranti i famshem i Maminasit dhe nje nga nje restorant-gjelltore pa hyre ne Kavaje; tek i dyti ishte shume me origjinal dhe i shijshem.
Andej nga peshku c'te reja ka, se kam nja tre muaj pa pare?


Postuar nga robert datė 20 Tetor 2017 17:31:

Citim:
Po citoj ato qė tha Vizioner

1. shpreh zhgenjimin qe me beri Erjoni i Veliajve. 2. Propozimi im qe, bashke me nje Expert gjerman, ... mengjes me dendur-cdo 10 min.,ne dreke cdo 20 min., mbasdite nga ora 16:00 deri 18:00 cdo 7-8 min. )etj. etj.
3. Kryebashkiakut iu duk shuma-investimi i larte dhe preferoji te veje Coban per te organizuar qarkullimin, icili, i binte me lire!!!
4. ... e sherbimit urban ne Tirane, do te ishte nje shembull per te gjitha qytetet e Shqiperise dhe, do te kishte nivele bashkohore Europiane(Gjermania shembull).
Nejse... Per pyetjen:
5. Ne Shqiperi, si ne shume fusha te jetes edhe ne sherbimin urban, MONGON koncepti thlbesor: Sherbimi ne funksion te njerzve dhe jo,njerzit ne funksion te (vetem perfitimit) Biznesit.
6.Ne Shqiperi sundon Populizmi i lidhur ngushte me Klientelizmin(Gjerat behen per populizem dhe sipas Klienteles) dhe jo te behet nje here studimi e pastaj vihet ne zbatim.
7.Sa e di une, ne disa zona te Tiranes prsh Dajt-Qender, Kombinat-Qender funksionon me orare dhe statione te rregullta. Aq Zi-keq sa e pershkruan Roberti, nuk eshte.
8. 7-8 Autobuza ne nje Linje eshte absurditet. Autobuzat, ne Linja me shume levizje, mund te perputhen ne dy deri tre stacione bashke, por jo me shume.


1. Keto gjera nuk shihen dhe kaq personale, besoj.
2. Shume interesant kjo inisiative; a nuk mund te shpalosesh ketu ca me teper nga ky plani juaj, bie fjala per linja te ndryshme, cfare propozonit, dhe sa kohe (dite) ndenjet ju duke i studjuar linjat e Tiranes?
3. Ndoshta nje past-kopie e modelit gjerman me qytete dhe levizje te medha nuk mund te shkoje 100% ne Tirane! Te mos harrojme se ne Gjermani rifillon levizja e madhe gjate dites aty nga ora 3.4 e pasdites, ndersa ne Tirane rifillon aty nga ora 12.
4. Sherbimi urban i Tiranes nuk mund te jete kure shembull per qytetet e tzjera te Shq., sepse Tirana eshte 10 here me e madhe dhe me levizje me te madhe nga sejcili qytet.
5. E vertete!
6. Populizmi eshte pasoje e klientizmit dhe ky i fundit pasoje e sherbimit ndaj biznesit ne radhe te pare, qe shpesh eshte nje kushuri, mik, shok, i njohur, etj.
7. Teorikisht kane te gjitha linjat orare te rregullta, praktikisht i thyejne edhe ato linja te cilat bejne te njejtat rruge; pikerisht per kete i shikoja se si ziheshin fatorinot e linjave te ndryshme ne te njejten rruge. Ato ne Dajt jane dy kryesore, ajo e Linzes dhe ajo e Priskes, keto vertet e zbatonin orarin afersisht, por jo sakte; ne fund te fundit neper stacione nuk ka tabela me orareret e autobuzave si ne Gjermani.
8. Ne mos 7-8 autobuza, po them 6-7; keto i ke prapa muzeut kombetar, tek Zogu i zi, prapa 15 katshit, tek 9-katshet, e pastaj me pak linja i ke ne unaze, tek rruga e Durrsit, prapa bankes, rruga Dibres (qysh tek Selvia) per Kinostudio, etj.
Konkluzioni: per ty keto linja nuk jane ne rregull, por per mua qenkan ne rregull! Por, a nuk po bejme fjale per te njejtat linja autobuzi?!?


Postuar nga robert datė 20 Tetor 2017 17:37:

Citim:
Po citoj ato qė tha Vizioner
Roberto,
Me thuaj, ne cilen Biblioteke Kombetare te shteteve Perendimore mund te marresh-terheqesh 100 deri 200 Libra ne nje kohe???!!! Gjermani, KURRE, s“mundesh.


Kush foli per terheqjen e 100-200 librave menjehere?!? Ndersa persa i perket Gjermanise, une kam terhequr gjithmone nga 30 e me shume CD-muzike, e nganjehere nja 10 libra menjehere, fjalore, kur me jane dashur ndonjehere me te ralle.
Po nejse, me duket kane ardhur kohra kur duhet kerkuar edhe falje nese kerkon te lexosh e te terheqesh libra nga biblioteka!


Postuar nga robert datė 23 Dhjetor 2017 15:24:

Pėrrallė nga e tashmja (2)

E mbani mėnd pėrrallėn me kaprollin, qė gjurmohej nga ujku dhe u fsheh pas gėmushės me gjethe, e pas ikjes sė ujkut kaprolli e hėngri gėmushėn, duke menduar vetėm pėr urinė e ēastit, e duke harruar kėshtu se mbeti zbuluar?! Dhe... ujku u rikthye prapė... Ja, kėshtu ka mbetur Shqipėria, teksa ky popull u shkul nga vendi dhe iu ngul tokave pa zot e me zot, ngriti oborret e tij privatė me shtėpia dhe vila tė bukura! Tashmė toka bujqėsore ėshtė bėrė kokoshi njė thellė, e pėr tė ngrėnė bukė, ky kokėrr shqiptari pa tru ka marrė rrugėt e mėrgimit, duke ngelur kėshtu nė dorė tė tė tjerėve, pse jo rallė –siē e sjellin edhe situatat– edhe nė gojė tė ujkut. Po ajo pėrralla me atė fshatarin qė thirri qehajanė ti zinte lepurin nė kopėsht tė tij, sepse nuk e zinte dot, a ju kujtohet? Ja, po si kopshti i fshatarit qė u batėrdis keq e mė keq nga langojtė e qehajahit pėr tė zėnė lepurin, kėshtu ėshtė katandisur sot sistemi i drejtėsisė dhe legjislatura shqiptare nga tė huajt perėndimorė, tė cilėt kanė rreth 25 vjet qė e drejtojnė kėtė punė nė Shqipėri! Po atė pėrrallėn me gomarin qė u vesh me lėkurėn e luanit, apo majmuni qė u bė mbret, e sė fundi ky karazgjollėk u zbulua, duke bėrė qė bota mbarė tė tallej, hė, a e mbani mėnd? Ja kėshtu u krekos nacionaliteti shqiptar me nacionalistėt nė krye gjatė kėtyre 20 vjetėve tė fundit, e tashmė ėshtė strukur nėn budadallėkun e vet, pasi pa se me injorancė nuk arrihet kurrė gjė, por vetėm dėmtohet vetja dhe kombi qė (gjoja) e pėrfaqson! E sa e sa pėrralla tė tjera mė prezantohen mua aktuale nė kėtė vend, sa herė shkoj dhe e vizitoj, apo sa herė i hedh sytė nga larg dhe e vėshtroj!
Ndaj kjo pasqyrė ... po si ajo pasqyra e njerkės sė Hirushes sė bukur, na ka lėshuar njė tė vėrtetė mjaft tė hidhur nė kėto dy-tre vjetė tė fundit: emigrantėt punojnė gjithė vitin pėr njė muaj pushime, ndėrsa shqiptarėt nė Shqipėri punojnė njė muaj pėr njė vit pushime. Hėm, sa ironi therėse! Nuk ėshtė metaforė, nuk ėshtė aq as hiperbolė. Ka mjaft realitet aty brenda. Emigrantėt shqiptarė, kudo ku gjinden, nė Europė nė Amerikė punojnė ditėn, punojnė natėn; punohet gjithė vitin pėr tė bėrė rreth 1 muaj leje –natyrisht– nė vendin e tyre, aty ku janė lindur e rritur. Aty venė me gėzim tė shkelin ato kalldrėme, rrugica e sheshe ku kanė qeshur dhe qarė, ku janė grindur dhe kanė luajtur. E nuk pyesin dhe aq pėr ato ēmime, tė cilat rriten pėr periudhėn korrik-gusht nė rreth 30%, jo vetėm pėr shėrbimet, por edhe pėr sa e sa asortimente. Nuk pyesin dhe aq pse tabelat e ēmimeve nuk ekzistojnė nė shumicėn e rasteve. Nuk pyesin pėr ato ushqime tė skaduara nė shumė lokale tė vogla, nėpėr imbise, tek picat hallall (tek kėto tė fundit kupto: haram), etj.. Nuk pyesin as pėr ato ndryshime, qė jo gjithnjė u kėnaqin syrin. Por nuk arrisin ta kuptojnė se si, nė kėtė periudhė, njė shumicė e zyrtarve tė administratės dhe organizmave pranė-shtetėrorė marrin lejet e zakonshme vjetore, pikėrisht nė njė kohė ku shumė prej kėtyre emigrantėve kanė ndonjė problem administrativ pėr tė zgjidhur! Nuk arrisin ta kuptojnė, se si shumė zyrtarė tė administratės shtetėrore dhe atyre pranė-shtetit nuk gjinden shpesh nė vendet e punės, por diku tek klubi jashtė apo kushedi se ku!
Dy ditė para largimit, mora albumin e fotografive pėr tė fotokopjuar njė pjesė apo shumicėn e fotove, nė mos tė gjitha, -si tė ishte shėrbimi dhe ēmimi. Hyra tek njė dyqan fotosh dhe, me ēmimin 40 lekė tė reja pėr foto, thashė tė riprodhoja nja 50 prej tyre me nga dy kopje. Mirpo shitėsi tha ti lija fotot aty e tė shkoja pas dy-tre orėsh, sepse do tė bėnte pas pak gjumin e drekės. Orar nuk kishte fare. Nga meraku qė kisha pėr fotografitė, i thashė se nuk mund ti lej, ndaj vetėm mund tė prisja nėse do tė niste ti bėnte atė kohė. Po ec o burr, se ti bėj tak-fak pastaj kur tė vij, ma bėri me dorė. Me buzėqeshje tė pėrdėlluar mė ngeli ti thoja se do pėrpiqesha tė vija pas dy-tre orėsh. E mirė, s’e prishi fare terezinė ai. Dola. Pas pesė minutash rrugė u gjenda tek njė dyqan tjetėr i tillė, ku dhe i bėra nė moment fotot me nga 40 lekė tė reja copėn.
E tregova kėtė episod tė vogėl, jo se kishte ndonjė gjė tė veēantė nga episodet e tjera, por se pikėrisht ėshtė njė episod mėse i zakonshėm nė vendin tonė. Njerėzit –ndonse jo tė gjithė– kanė lekė pėr tė jetuar; njė pjesė janė marrė me shitje-blerje pronash e tokash, njė pjesė me allishverishte nga mė tė ndryshmet, njė pjesė janė nėpėr punėra zyrtare, institucionale, etj., njė pjesė kanė biznese tė vogla, dyqane e mė the e tė thashė, e disa biznese tė mėdha, njė pjesė kanė fituar gjatė dekadės sė fundit me drogė, dhe pjesa e mbetur ka zanate, pa llogaritur ata nė fund, punėtorėt e krahut, qė kanė sa pėr tė ngrėnė njė ēap bukė. Po tė llogarisim edhe lekun qė vjen nga emigracioni shqiptar gjatė periudhės sė verės tek turizmi shqiptar, si dhe ndihmat nga Brukseli, njė pjesė e tė cilave shkojnė nėpėr dhjetra projekte urbane, kulturore, etj., duhet thėnė se njė pjesė e mirė e popullsisė sė qyteteve nė Shqipėri nuk kanė probleme tė sigurimit tė mjeteve tė jetesės. Pikėrisht kjo siguri i ka bėrė kėta shqiptarė paksa fodullė, menefregistė, tė papėrgjegjshėm. Ndaj dhe shitėsi nė fjalė, ndonėse i vinin as i vinin tre-katėr veta nė ditė pėr ndonjė foto, (sa herė kaloja para dyqanit tė tij, nuk mė kishin zėn sytė njeri brenda), ndonėse e dinte se jo larg tij ishin edhe dy-tre dyqane tė tjera fotografish, pra konkurrentė, i leverdiste mė mirė tė bėnte gjumin e tij tė zakonshėm tė drekės e tė largonte kėshtu njė klient, se sa ta shtynte nja njė orė gjumin e drekės, apo edhe mos ta bėnte fare atė ditė, e tė fitonte kėshtu njė klient tė ardhėm dhe 40 mijė lekė tė vjetra (50x2x400= 40.000) brenda njė ore, nė mos edhe tre-katėr fishin e tyre, pasi nė njė shėrbim tė tillė obligues ndaj klientit, unė mund ti riprodhoja tė gjitha fotografitė e albumit atė pasdreke! Por duket se shitėsi duhet ta kishte tė siguruar jetėn, ndaj dhe e largonte klientin, ndaj dhe e bėnte pushimin e drekės pa tabelė orari tek dera, si njė shumicė dyqanesh dhe shėrbimesh tė tjera nė Shqipėri!
Ky detaj “i vogėl” teknik nuk tregonte vetėm mosdijen, menefregizmin dhe papėrgjegjshmėrinė e shėrbimit shqiptar. Ky detaj teknik i njė tabele orari dhe (mos)zbatimi tė saj tregonte atė mentalitet mesjetar otoman, ku shitėsi apo shėrbimi i caktuar e konsideronte veten dhe shėrbimin e tij ndaj qytetarit si njė tė drejtė tė tij, pa as edhe njė detyrim tė caktuar. Pra, nėse dyqani apo njė shėrbim i caktuar do tė ishin shtetėror si nė monizėm, atėhere ai mund ta konsideronte veten si njė punonjės nė shėrbim tė klientit. Por, kur dyqani dhe shėrbimi i caktuar ishin privatė, ai e konsideronte veten si njė punonjės nė shėrbim tė vetes dhe jo tė klientit. Shėrbimi ndaj klientit, nė mentalitetin e sotėm tė shqiptarve, konsiston nė vetėm aq sa ky shitės, apo zanatēi, ka nevojė pėr klientin, nė tė kundėrt as qė i intereson se ē’kėrkon njė klient. Ndaj dhe njė shumicė shitėsish dhe shėrbimesh tė tjera nuk kanė kurrfarė obligimi dhe pėrgjegjsie ndaj punės dhe klientit. Ky mentalitet ishte dhe ėshtė njė tragjedi e kėtij populli, shteti, vendi. Ky mentalitet ishte bėrė pjesė e jetės sė kėtij vendi. Ndaj nuk duhet tė ēuditeni qė njė shumicė dyqanesh, si ato me orar tek dera, ashtu dhe ato pa orar, do ti gjeni nė orė tė ndryshme tė ditės tė mbyllura, sidomos ato tė pasdrekės, e sidomos dyqynet e artikujve tė ndryshėm dhe jo aq ato tė ushqimit, -kėto tė fundit kanė mė tepėr xhiro. E jo shumė mė ndryshe ėshtė edhe nėpėr disa shėrbime tė tjera private, apo ato zyrtare dhe institucionale, qė ti illustroj me rastet e mia personale do tė mė duheshin fletėt tė tėra, pa llogaritur atė, qė mė vjen tė vjell kur i kujtoj.
Tek shėrbimet janė pėr tu veēuar taksitė, si ato tė linēesuara e aq mė tepėr ato tė palinēesuara, tek tė cilat duhet patur shumė kujdes, sepse e ha sa krahu nė periudhėn korrik-gusht, ku shoferi me ta marrė vesh se vjen nga jashtė, ta gjen hilenė si e si ta paguash si frengu pulėn. Dhe nuk bėhet fjalė vetėm pėr pagesėn, qė nė fund tė fundit e bėn hallall kur caktohet qartė qysh nė fillim, por mė shumė pėr mėnyrat se si zhvatesh kur nuk i ke qartėsuar 100% gjėrat qysh nė fillim; kėto mėnyra janė midis atyre tė njė skileje dhe njė grabitqari tė hapur. Siē mė ndodhi edhe kėtė vit mua, teksa taksisti (i palinēesuar) na la pa arritur destinacionin e dėshiruar (Vermoshin) dhe pagesėn e kėrkoi si tė njė taksie nga ato me kronometėr pėrpara. Tė tilla momente ti zverdhin pushimet. Ē’ti bėsh, muajt korrik-gusht janė tė vetmit muaj ku mendohet tė nxirret leku pėr tė gjithė vitin! Jo mė kot ka dalė ajo shprehja e re popullore, qė pėrmenda mė lart. Dhjetor 2017


Postuar nga robert datė 23 Dhjetor 2017 15:26:

Pėrrallė nga e tashmja (3)

Gungėn, gungėn, ma fėrko pak, hi-hi-hi, -e kush nuk e kujton kėtė skenė me gungaēin, tek filmi francez “Kalorsit e natės”, me Zhan Marenė, ku artisti i madh luan edhe rolin e gungaēit, pėr tu maskuar dhe futur nė qytet, pėrveē rolit tė kalorsit, qė kujdeset pėr vajzėn e njė markezi me emėr. Kjo gungė dhe gjithė historia e kėtij filmi mu kujtuan kur pashė gungėn shqiptare, sheshin Skėnderbej, si njė qershizė kjo mbi atė tortė shqiptare tė gatuar kėto dy dekada e gjysėm tranzicioni. Sheshi Skėnderbej si njė gungė, mu duk gjėja mė pa kripė qė mund tė pėrjetoja; shumica e njerėzve qė e kanė parė dhe shkelur nuk e ka pėlqyer.
Pazari i Ri dhe disa vende tė tjera nė Tiranė po risilleshin nė njė pamje tė bukur e qetėsuese, ēlodhėse dhe argėtimi. Edhe disa piaca qytetesh tė ndryshme mu dukėn jo keq. Ishte vėnė dorė artisti dhe kishin dalė bukur. Diku mund tė duheshin edhe ca lule mė shumė, apo ndonjė stol, por dhe ato mund tė viheshin mė vonė.
Ndėrsa sheshi kryesor i shqiptarve nuk kish patur kėtė fat si ato tė qyteteve tė tjera. Duket kjo, pėr tė treguar edhe njė herė, se ai shesh tregonte jo thjesht punėn e njė bashkie qyteti, po ai shesh simbolizonte punėn e tė gjithė qeverisė shqiptare. Dhe vėrtet, a nuk ka treguar gjėndja e sheshit Skėnderbej punėn e ēdo qeverie shqiptare?!.
Kryeministri i tanishėm pretendoi se do tė bėnte shtet, pra do tė forconte ato organizma nė mbrojtje dhe zbatim tė ligjit. Dhe nė fillim kėshtu dukej se po bėhej. Ndėrtimet pranė detit nuk po lejoheshin, apo edhe po prisheshin disa. Mirpo, nga viti 2015, kur unė kisha qenė pėr herė tė parafundit, dhe deri nė vitin 2017, kur unė isha pėr herė tė fundit nė Shqipėri, kishin nisur tė ndėrtoheshin restorante dhe hotele nė buzė tė detit, sa kalon Kalanė nė Ujė tė Ftohtė nė Vlorė e deri tej pa vajtur nė Pash Aliman. Si kėrpudha pas shiut ato kishin nisur mu nė buzė tė detit, siē duket nga radhimasit, qė banojnė jo larg prej aty. Nuk po flas pėr anėn e tejme tė xhadesė, nė faqe tė kodėr-malit, se edhe aty kishin nisur ndėrtimet pa sistem, por tė paktėn kjo anė ishte pakėz mė larg detit. E gjithė kjo panoramė, se tė tilla (ndėrtime pa sistem e kuturu) vazhdonin akoma nė ēdo cep tė Shqipėrisė, tregonte se qeveria dhe shteti shqiptar nuk e kishin situatėn nė dorė. Kjo situatė tregonte se ky milet e kishte nė gene ta pėrdhunonte dhe shkatėrronte vendin e vet, po tė mos dilte njė Enver tjetėr, qė t’ua tregonte kufirin deri tek thana. Po tė kemi parasysh se shumė shqiptarė kanė bėrė vitet e fundit mjaft para, dhe shumė tė tjerė kanė okupuar toka qė nuk i kanė patur trashėgim, kuptohet se e gjithė kjo masė do tė donte vetėm njė dorė tė fortė pėr ta pėrmbajtur nė investimet kuturu e pa sistem, nė tė kundėrt ky vend mund tė thuash se ka marrė fund.
Po tė kemi parasysh se, kėta qė kanė bėrė para dhe kanė marrė toka, janė nė shumicė tė tyre edhe nė punėra apo nė lidhje nga mė tė ndryshmet shtetėrore dhe qeveritare, i bie se shancet pėr tė bėrė njė shtet tė rregullt me ligje nė Shqipėri janė pranė zeros. Pėr ta mbuluar kėtė tė vėrtetė tė hidhur duhet pak llustrafino, ndaj dhe kjo ngjiste pėrditė nė shtypin shqiptar. Nėse do tė hapėsh televizorin, ke gjithkund tė njėjtėn pamje, si atė tė televizioneve europiane nė vitet ‘80 e ’90. Nė njė anė aksidentet dhe krimet, nė anėn tjetėr arritjet e ndryshme. Nė tė parėn ishin tė pėrfshirė kryesisht ata tė masės poshtė, nė tė dytėn ishin tė pėrfshirė qeveritarėt dhe biznesmenėt. Duke i shtuar kėtyre edhe disa masturbime tė tjera, si ato nė lidhje me historinė, kuadri filmik dilte i pėrsosur. Ti shtoje kėtyre edhe opiumin tjetėr tė telenovelave turke apo indiane, kuptohej se manipulimi i trurit tė njerėzve kish arritur kulmin. Nuk kishte mė syze ta mposhtėte miopinė kolektive.
Ca mė bajat nė Shqipėri janė bėrė lėvizjet e ndryshme social-politike, gjoja pėr tė mirėn e Shqipėrisė, mirpo thuajse tė gjitha funksionojnė vetėm pėr qėllimin e rrjepjes sė ndonjė kokrre leku nga ndonjė xhep i shtetit shqiptar apo ndonjė organizate tė huaj. E biles, disa lėvizje duken sikur janė vetėm vullnetare, mirpo dhe nė ‘to duket se skaliten karrierat e ardhme apo pėrfitime tė tjera. Nuk di ē’tė thuash, vetėm sheh se rezultatet e tyre janė qesharake. Si nė rastin e atyre vullnetarve qė mbollėn pemė nė liqenet e Lurės para dy vjetėsh, dhe shumica e bimėve dhe pemėve tė mbjella u prish nga klima. Kjo shtirje maskeradiste tashmė ka plasur si qelbi nga puērat, sa ėshtė bėrė bajat edhe pėr vetė pjesmarrėsit nė ēfardo lloj lėvizje nė Shqipėri, shtetėrore apo civile. Torta ėshtė lėngėzuar sa nuk mban mė. Shoqėria ėshtė bėrė aq fluide, sa nuk gjen dot bazament pėr ta ringritur kėtė vend, kėtė shtet, kėtė popull. Njė fluiditet i paparė, mė ra nė sy kėtė vit tek shoqėria nė vendin tim! Nuk mund tė ndalesh diku, nuk mund tė ndalėsh dikė, nuk mund tė pėrmbledhėsh njė subjekt, temė apo idč! Gjithshka tė rrėshqet pėrpara syve, as edhe njė gjė tė qėndron nė dorė. Ēdo diskutim ėshtė njė shou nė vetvete, sa pėr tė ushqyer pregatitėsit e tij. Ēdo temė e rrahur i pėrngjet rrahjes sė ujit nė hava. Ēdo spektakėl mbush momental dhe pjesėrisht vakumin e pėrgjithshėm shoqėror. Nuk di tė thuash mė mirė, apo mė keq pa ‘to! Nuk e di si do i vej halli kėtij vendi! Nuk di se ēfarė boshti mund ta stabilizojė sado pak kėtė shoqėri! Fol sa tė duash, fjalėt e tua do i marrė era! Xhevairė tė nxjerrėsh nga goja, fytyrat pa shprehje do tė bėjnė sikur ngazėllehen, por asgjė nuk do tė lėvizė. Thjesht, ke para, mund tė bėsh punė! Tė mirė apo tė keqe, nuk ka aftėsinė kėrrkush nga masa tė mendojė! Gjithsejcili ėshtė i zėnė me grabitjen e vet! Duket se dhe Zoti e ka harruar kėtė vend! Disa trima dolėn nė mejdan pėr ti dalė zot kėtij vendi gjatė kėtyre dy-tre dekadave tė fundit. Mirpo asnjėri prej tyre arriti tė krijonte njė sistem tė rregullt e tė thjesht juridik, asnjėri prej tyre arriti tė ngrinte institucionet e rregullta dhe strikte shtetėrore, asnjėri prej tyre arriti tė ngrente ekonominė e kėtij vendi! Tė gjithė kėta mashtruan duke thėnė se, posi, kėmba e tyre paste pėr kėpucėn e kryeministrit, mashtruan mė keq se motrat e Hirushes, se helbete, patėn bekimin e daj Samit dhe Xhon Bullit, e tashmė vazhdojnė grindjet aty brenda Shqipėrisė, si tė duket se aty gjindet qendra e botės.
E vėrtet, po ta marrim Shqipėrinė –qoftė dhe nga ana humoristike tė paktėn– si qendrėn e botės, dhe Tiranėn si qendrėn e kėsaj qendre, i bie se tek sheshi Skėnderbej duhet tė gjindet edhe kjo qendėr e botės. Mirpo satirėt e qiellit, pėrmes mėndjes sė politikanve-biznesmenė, apo biznesmenėve-politikanė, (sepse vetėm nė Shqipėri janė pėrzier kaq shumė kėto karakteristika), e kanė vendosur kėtė kulm-qendre botėrore jo nė mes tė kėtij sheshi, ku duhej ti binte gjeometrikisht, llogjikisht dhe estetikisht, por e kanė vendosur diku nė njė skaj tė kėtij sheshi, dhe kėtė jo se kėshtu ua donte qejfi qysh nė fillim, por se aty u doli ky kulm-qendre, i dalė aty si njė gungė prej projektit tjetėr, atij tė parkingut tė makinave qė bėnė mė parė. Pra, e vunė sheshin kryesor dhe qėndror tė kryeqytetit nė funksion tė njė parkingu makinash poshtė kėtij sheshi, e vunė simbolin e vendit, shoqėrisė dhe shtetit nė funksion tė parasė. Duke bėrė mė parė parkingun, (dhe detyrimisht qė parkingu i nėndheshėm do tė bėhej mė parė, dhe qartėsisht qė njė apo disa parkinge aty rreth e rrotull qendrės janė tė nevojshėm pėr atė sasi tė madhe veturash lėvizėse aty pari), por duke marrė parkingu mė shumė vend nė njėrin krah tė sheshit, si dhe duke u bėrė me dy kate nė gjysmėn e hapsirės sė tij, ky shesh qendror i kryeqytetit dhe simbol i vendit ka dalė me njė gungė, biles me njė gungė tė shėmtuar, sa kur gjindesh nė ‘tė, tė duket sikur ia ke hypur gomarit mbrapsht! Dhe thanė pastaj, (siē kanė gėnjyer pėrjetsisht), se ngritja (kupto: gunga) ėshtė bėrė qėllimisht, qė njeriu i gjendur nė (mbi) ‘tė tė ndjehet dhe tė vetsugjestionohet si njė krijesė superiore, apo tė paktėn i barabartė me objektet pėrreth. Pika qė s’u bie! Qė edhe naivė tė ishim e ta besonim kėtė bajatizėm, nuk do tė besonim rezultatin e saj, atė tė nėnvleftėsimit nė kėtė rast tė vetė sheshit dhe objekteve rrotull tij! Por ndoshta kėtė nėnvleftėsim tė sheshit dhe objekteve rrotull tij, arkitektėt e Albanistanit besojnė se e kanė arritur; teksa atyre u duket Skėnderbeu si Don Kishoti mbi Rosinat, apo Pallati i Kulturės si mehajne kafenesh dhe biznesesh, Muzeu Kombėtar si kuti dominoje, Banka Kombėtare si vend vjedhjesh, pallati 15-katsh si njė kuti shkrepseje qė do tė digjet me ngritjen e grataēilave tre herė mė tė larta! Po-po, sipas kėtyre arkitektėve tė inspiruar nga paraja e vendeve islamike, duhet qė simboli i vendit, sheshi kryesor i kryeqytetit, tė mos sugjestionojė njerėzit nė ‘tė, mos ti frymėzojė, mos tu duket madhėshtor dhe i bukur, por pėrkundrazi, tu duket si njė fush dominoje, ku kushdo mund tė luajė si tė dojė e kur tė dojė, siē edhe po luajnė nė fakt kėto dy dekada tė fundit me Shqipėrinė shumė forca tė errta dhe regresive nga bota! Ē’ironi! Fatkeqėsi dhe aspak pėr tu gėzuar! E po tė kemi parasysh se vetė “mbreti” i tashėm i kėtij vendi u kujdes personalisht e nė veēanti pėr rikonstruktimin e sheshit, i bie ta mbyllim me shprehjen latine: qualis rex, talis grex (siē edhe mbreti, ashtu dhe grigja (kopeja)! FUND Do.21.12.2017


Postuar nga Vizioner datė 13 Gusht 2019 07:05:

S`ka pushime Vere. S`me len Puna te bej pushime ne Vere....kane perparesi familiaret

Pres Dimrin te bej pushimet.


  Gjithsej 2 faqe: « 1 [2]
Trego 78 mesazhet nė njė faqe tė vetme

Materialet qė gjenden tek Forumi Horizont janė kontribut i vizitorėve. Jeni tė lutur tė mos i kopjoni por ti bėni link adresėn ku ndodhen.