Forumi Horizont Gjithsej 4 faqe: « 1 2 [3] 4 »
Trego 34 mesazhet nė njė faqe tė vetme

Forumi Horizont (http://www.forumihorizont.com/index.php3)
- Historia e Shqipėrisė dhe Shqipėtrėve mbas luftės sė dytė botėrore (http://www.forumihorizont.com/forumdisplay.php3?forumid=256)
-- Tė Pėrndjekurit Politikė nėn Diktaturėn e Enver Hoxhės (http://www.forumihorizont.com/showthread.php3?threadid=239)


Postuar nga amoxil datė 05 Shtator 2005 - 18:41:

Sami Bardha, i Mbetur prej Kater Vellezerish

Xhaxhai im qe e ekzekutuan komunistet
nga Donika Bardha

Historia e Sami Bardhes, nje prej 300 te rinjve shqiptare qe humben jeten ne misionin e pergatitur nga sherbimi sekret amerikan e anglez per te permbysur regjimin e Hoxhes. Rrefimi i mbeses qe ra ne gjurmet e fatit te tij pas 40 vjetesh

Ka qene nje drame e vazhdueshme, nje cfilitje e tejzgjatur per familjen e njohur Bardha, me origjine nga Shqiperia dhe me banim ne Amerike, fati i nje prej pjestareve te saj. Ndersa tre vellezerit dhe nena e tyre arriten te arratisen nga Shqiperia, per t'u vendosur ne SHBA, pas lane vellain tjeter, Sami Bardhen qe gjendej ne qelite e burgut te Tiranes. Ishte viti 1952 dhe Samiu kishte rene ne duart e sigurimit shqiptar, qe ne saje te lojes se dyfishte te agjentit Kim Filbi, kishte arritur te zbulonte dhe te shpartallonte operacionin sekret te sherbimeve anglo- amerikane. Por per fatin e metejshem te Samiut, familja nuk dinte me asgje. Per 40 vjet ata jetuan ne Amerike me shpresen se ai jetonte. Lajmet nga Shqiperia e konfirmonin kete. Megjithate, nena e tij, brenda vetes ishte e sigurte qe te birin e kishte humbur.

Kjo mungese dhe ky boshllek kishin zene vend ne familjen Bardha. Dhe megjithese pjestaret e rinj te shtepise, te lindur e rritur ne Amerike, e kishin njohur Samiun vetem nga fotografite, jetonin gjithashtu me brengen per njeriun e zhdukur. Enigma mbi fatin e xhaxhait te saj, e kishte pushtuar edhe Donika Bardhen, vajzen e Ekremit, e cila ne keto 10 vjet jeton me shume ne Tirane dhe eshte nje nga personazhet e njohura te jetes publike, vecanerisht per shkelqimin dhe famen e restorantit qe drejton, "Piazza". Donika, ndersa mblidhte deshmine e kolonelit anglez, David Smiley, nje prej drejtuesve te operacionit sekret, zbuloi fotografine e xhaxhait te saj, Samiut, pjestar i Divizionit te Kolonjes, qe stervitej ne Malte e qe me pas do te zbarkonte ne Shqiperi. Ndersa dhjetra te rinj shqiptare u vrane nga forcat e sigurimit, Samiu mbeti gjalle. Por jo per shume kohe. Ai u arrestua, u mbajt tre vjet ne burg ne fshehtesi dhe me pas u ekzekutua. Ky ishte fati i nje njeriu, por mund te kishte qene i krejt familjes Bardha nese nuk do te kishin arritur te arratiseshin, per t'u rikthyer ne atdhe vetem pas 40 vjetesh.

Gjate femijerise sime une kam ditur shume pak per xhaxhain tim, Sami Bardha. Emri i permendej rralle ne shtepi, ndonese fotografite e tij ndodheshin ne albumin familjar. Nje dite e pyeta per te gjyshe Bulen (nenen e tij). Syte e saj u mbushen me lot, por pa me dhene asnje shpjegim me teper. E kuptova qe nuk duhej hapur kjo bisede ne shtepine tone.

Sa here qe ndokush e pyeste gjyshen se sa femije kishte, ajo gjithmone hezitonte perpara se te pergjigjej: "kater djem". Sigurisht ne te gjithe e dinim se ajo kishte pese, te gjithe te lindur ne Shqiperi, nder te cilet njeri kurre nuk ia doli mbane te vinte ne Amerike, me pjesen tjeter te familjes. U desh te kalonin shume vite, e une te ndodhesha kesaj here nga ana tjeter e Atlantikut, qe, ashtu si rastesisht, te mund te plotesoja e kuptoja me mire historine e xhaxhait tim, Samiut.

Meqenese po punoj per nje film dokumentar mbi historine e Shqiperise se shekullit XX, jam interesuar shume te takoj protagonistet e filmit. Kolonel David Smiley, nje ish oficer i SOE (British Special Operations Executive) i caktuar me mision ushtarak ne Shqiperi gjate Luftes se Dyte, eshte njeri prej tyre. Ai, sebashku me dy oficere britanike, Bill Mc Clean, Julian Amery dhe nje skuader ushtaresh britanike, u parashutuan ne Veri te Shqiperise per te filluar misionin.

Ne dekaden e pare te regjimit komunist ne Shqiperi, pra ne vitet 1949- 1954, sherbimet sekret britanike dhe amerikane, M16 dhe CIA, pergatiten sebashku nje plan tejet sekret per permbysjen e regjimit komunist ne Tirane. Kolonel David Smiley ishte nje nga oficeret e M16, qe punoi shume ngushte me gjeneral Abaz Kupin dhe Abaz Ermenjin lidhur me kete plan. Te tre bashke, ata rekrutuan dhe trajnuan grupe njesish me djem shqiptare antikomuniste. Kolonel Smiley dhe partneret e tij britanike, kishin ne dispozicion nje numer njesish me shqiptare, qe qene grupuar sipas krahinave prej nga ishin. Ata ushtroheshin e sterviteshin se si te infiltronin, te sabotonin dhe shkaterronin me menyra te ndryshme pushtetin komunist.

Nisur nga disa copeza informacioni qe kisha mbledhur, une kisha krijuar dyshimin se ndoshta xhaxhai im mund te kishte qene njeri prej ketyre te sterviturve. Me kujtohej se kisha degjuar te thuhej se Samiu kishte qene diversant apo nje nga te infiltruarit ne Shqiperi. Cuditerisht, ne filmin per te cilin po punoj, kam futur edhe nje pjese origjinale nga nje gjyq i kohes se Hoxhes, ku nje person akuzohet se ka qene diversant. Eshte nje dokument shume mbreselenes, vecanerisht pjesa kur prokurori paraqet si prove nje parashute, te cilen, me nje mund te madh, e shtrin te teren perpara bankes se gjykatesve. Sikurse merret me mend, i akuzuari denohet me vdekje.

Para tre muajsh, une pata mundesine te vizitoj ne apartamentin e tij ne Londer, David Smileyn, tashme nje kolonel ne pension, si dhe gruan e tij. Takimin e rregulloi nje miku im britanik, i cili punon ne Shqiperi. Ai i tha Kolonel Smileyt se nje shqiptare, qe po bente nje film dokumentar mbi vendin e saj, deshironte ta takonte e te bisedonte lidhur me nje pjese te filmit. Pa dyshim, filmi ishte aresyeja kryesore e takimit tim me David Smiley, pavaresisht se une isha shume e interesuar edhe per dicka tjeter.

Shtepia e z.Smiley ishte e dekoruar me nje stil viktorian, shume e rehatshme dhe plot me piktura, fotografi te familjes dhe libra. Pasi u ulem, une i dhurova nje shishe raki per te nga Tomor Dosti (vellai i Tomorit eshte i martuar me te bijen e Abas Kupit). Ai e pranoi ate me gezim dhe qeshi duke thene se do t'i duhej nje vit qe ta pinte te teren.

E shoqja me paralajmeroi se ai e kishte degjimin pak te rende pasi, kuptohet, ishte mjaft i moshuar dhe se prandaj do te me duhej te flisja me ze me te larte. Por ishte kenaqesi te flisja me nje protagonist te asaj pjese te historise se Shqiperise. Desha ta filloja biseden mbi filmin, por nuk munda ta permbaj kuriozitetin tim te madh lidhur me xhaxhain. Pyetja e pare qe me doli ishte: "A keni degjuar ndonjehere per nje njeri me emrin Sami Bardha?". Ai degjoi me vemendje, ngriti syte ne tavan dhe u pergjigj: "Me duket si emer i degjuar". Pata pershtypjen se ai nuk po e kujtonte me saktesi se si e ku e kishte njohur Sami Bardhen.

Filluam te flisnim per pervojen e tij ne Shqiperi dhe ai sugjeroi disa gjera qe, sipas tij, ishin te rendesishme per filmin qe po beja. Pastaj me permendi emrat e disa librave qe mund te lexoja lidhur me kete teme, njerin prej te cileve me titull "Albanian Assignment" (Me detyre ne Shqiperi) e kishte shkruar ai vete. Pastaj ai me ftoi te shihja koleksionin e fotografive qe e mbante ne librari. Ato ndodheshin ne disa albume te medha, njeri prej te cileve quhej "Malta" (Malta ishte qendra e rekrutimit te diversanteve antikomuniste). Ne faqen e dyte gjeta dy foto te medha bardhe e zi, te bera ne Malte me shenimin "Divizioni i Kolonjes". Aty, ne mes te pese burrave me uniforme, une njoha menjehere xhaxhain tim. Ishte aq i ri dhe aq i pashem.

I thashe Smileyt se ai burre ishte xhaxhai im, vellai me i madh i tim eti, Ekremit. Per cudi ai mbeti pasiv. Nuk ma merr mendja se mund te kuptonte plotesisht se cfare do te thoshte per mua ajo fotografi. (Ose ndoshta duhet te kisha folur me ze me te larte). Vazhdova t'i shoh me ngulm fotot e albumit te Smileyt. Ne to njoha shumicen e personave, Petrit Butken, Zeni Mancen, Perparim Aline, te cilet i njihja si miq te familjes nder pjestaret e komunitetit shqiptar te Detroitit, ku u rrita. Tani po kuptoja, se perse familja ime kishte mbajtur lidhje kaq te ngushta me keta njerez pergjate viteve te Amerikes: paskeshin ndare se bashku nje eksperience qe do te mbetej me dramatikja e jetes se tyre. Por ata ishin fatlumet qe ia kishin dale mbane. Xhaxhai im, Samiu, ishte nje nga viktimat e misionit, ku humben jeten 300 djem shqiptare.

Kushedi se si do te kishin rrjedhur ngjarjet, sikur te mos kishte ekzistuar agjenti i dyfishte Kim Philby, i cili punonte edhe per sherbimet sekrete britanike edhe per ato ruse. Philby, qe punonte per sherbimin sekret anglez M16, lidhur me ceshtjet evropiane, me baze ne Washington, dinte shume mbi planet e M16 dhe CIA-s. Kur njesia ku bente pjese edhe xhaxhai im u dergua me mision "sekret" ne Shqiperi, Philbi i kishte informuar tashme komunistet lidhur me detajet e ketij operacioni. Keshtu qe komunistet e dinin me saktesi se kur dhe ku do te mund t'i kapnin te infiltruarit, qe ishin sigurisht armiqte e tyre. Forcat e sigurimit i zune prite dhe ata qe nuk mbeten te vrare, u kapen dhe u burgosen. Samiu ishte nder ata qe u kapen. Ate e mbajten ne arrest sekret per tre vjet dhe pastaj e ekzekutuan. Perpara se te ekzekutohej, nena e tij, gjyshja ime Bule, e kishte vizituar ne burg.

Me 1990, gjate vizites sime ne Shqiperi, une gjeta me shume deshmi mbi vizitat e saj ne burg. Nje njeri i afert i gjyshes sime gjate atyre viteve, Zyba, me tregoi me nje ze plot dhimbje, se si gjyshja ime e vizitonte te birin, Samiun, ne burgun e Tiranes, gje qe ishte e veshtire te lejohej. Heren e fundit qe e kishte vizituar, i biri i kishte thene: "Veshtro djemte e tjere, harrome mua", dhe i kishte kerkuar t'i premtonte se nuk do te kthehej me, sepse torturat kishin filluar te beheshin me te renda dhe ai nuk donte qe ajo ta shihte ne ate gjendje. Ne fakt, ajo nuk shkoi me sepse iu desh te arratisej nga Shqiperia sebashku me tre nga djemte qe ishin ne rrezik. Cfare thyerje te pariparueshme te zemres duhet te kete pesuar gjyshja ime kur ka ikur nga Shqiperia pa djalin e madh.

Ajo cka e beri edhe me te veshtire per gjyshen dhe pjesen tjeter te familjes fatin e Samiut ishte se, qe nga viti 1952 deri me 1991, viti kur ra komunizmi ne Shqiperi, ndonese ne kishim dyshime, asnjehere nuk na u tha me siguri nese Samiu ishte gjalle apo vdekur. Ne fakt, gjate viteve te komunizmit disa te ashtuquajtur "miq" na kishin thene se ai ishte shendoshe e mire, madje se kishte krijuar edhe familje. Veshtire te kuptohen deri ne fund motivet e ketyre genjeshtrave kaq mizore.

Po mendoja rreth ketyre gjerave, teksa shfletoja albumin e vyer te Kolonel Smileyt, qe ishte i organizuar aq mire. Cdo fotografi kishte datat dhe emrat e secilit person. Megjithate, ne fotografine e divizionit te Kolonjes mungonte identiteti i njerit prej tyre. Kolonel Smiley, me shume dashamiresi, me lejoi ta plotesoja me emrin e xhaxhait tim, Sami Bardha.


Postuar nga amoxil datė 05 Shtator 2005 - 20:36:

Si u persekutua kryetari i Bashkisė sė Durrėsit, qė ndau armėt nė 7 prill

Dashnor Kaloēi

Shtatė prilli i vitit 1939 e gjeti babanė tim, Rustem Ymer Skėnderin, nė funksionin e Kryetarit tė Bashkisė sė qytetit tė Durrėsit dhe nė mėngjezin e asaj dite ai doli nė ballkonin e Bashkisė ku mbajti njė fjalim para popullit qė ishte grumbulluar atje, duke dėnuar hapur pushtimin fashist tė Shqipėrisė. Nė fund tė fjalės sė tij, Rustemi i bėri thirrje popullit qė tė rrėmbentė armėt dhe t'i prisnin me plumba agresorėt italianė qė kishin mbėrritur me anijet e tyre tė luftės fare pranė brigjeve shqiptare, duke u thėnė se kishte dhėnė urdhėr qė tė hapeshin depot e armėve pėr vullnetarėt qė donin tė luftonin. Si rezultat i kėsaj, disa ditė mė vonė ai u arrestua nga autoritetet italiane dhe u burgos nė burgun e Barit nė Itali e mė pas nė kampoin e internimit nė ishullin e Ventotenes".

Njeriu qė flet dhe dėshmon pėr herė tė parė pėr "Gazetėn", ėshtė 79-vjeēari Mensur Ymeri, ish jurist i njohur, i cili rrėfen mbi historinė e familjes sė tij dhe babait, Rustem Ymer Skėnderit, qė gjatė viteve tė Monarkisė sė Zogut, shėrbeu si Kryetar Bashkie e Prefekt, pothuaj nė tė gjitha qytetet e mėdha tė Shqipėrisė.

Familja Ymeri nga Dibra e Madhe
Rustem Ymer Skėnderi u lind nė vitin 1892 nė qytetin e Dibrės sė Madhe, prej nga ėshtė dhe origjina e familjes sė tij njė nga mė tė njohurat e asaj krahine. Babai i Rustemit, Ymer Skėnderi, me bashkėshorten e tij Ruzhdien, kishte edhe dy fėmijė tė tjerė, Rasimin e Nafien. Nė fillimet e shekullit tė kaluar familja Skėnderi banonte nė qėndrėn e qytetit tė Dibrės sė Madhe ku ata njiheshin si njė familje e pasur dhe aristokrate. Duke vazhduar traditėn e tė parėve tė familjes sė tij, Ymer Skėnderi u kujdes qė edhe dy djemtė e tij: Rustemi dhe Rasimi tė studjonin nė shkollat e larta. Djali i madh Rasimi pasi u diplomua nė Fakultetin e Drejtėsisė sė Stambollit nė vitet e para tė shekullit tė kaluar, u kthye nė Shqipėri sė bashku me bashkėshorten e tij turke dhe gjatė periudhės sė Monarkisė ai shėrbeu si jurist e mė pas avokat nė disa rrethe tė vėndit. Ndėrsa i vėllai Rustemi, mbaroi shkollėn e mesme turke nė qytetin e Dibrės sė Madhe, ku nėn kujdesin e patriotit tė madh, Hoxhė Vokrit (Najdenit) pėrveē turqishtes, mėsoi edhe gjuhėn frenge. Pas mbarimit tė shkollės sė mesme ku doli me rezultate tė shkėlqyera, Rustemi u dėrgua tė vazhdonte studimet e larta nė qytetin helen tė Selanikut. Pas disa vitesh studimi, Rustemi u pėrjashtua nga fakulteti pėr shkak se u diktua nga shėrbimet sekrete helene se shpėrndante libra nė gjuhėn shqipe, tė cilat atij ia jepte ish-mėsuesi i tij, patrioti Hoxh Najdeni. Po kėshtu nė pėrjashtimin e tij nga universiteti i Selanikut, ndikoi edhe veprimtaria patriotike qė ai kryente nė rrethin e studentėve shqiptarė qė ishin grupuar nė njė shoqėri e cila kryesohej nga patrioti Dervish Hima. Pas pėrjashtimit nga fakulteti, Rustem Ymeri filloi punė nė njė fabrikė pijesh alkolike dhe asnjėherė nuk i shkėputi kontaktet me rrethin e studentėve shqiptarė tė Selanikut dhe patriotėt e tjerė qė ishin vendosur atje si emigrantė.

Rustemi nė Shpalljen e Pavarėsisė
Nisur nga veprimtaria e madhe patriotike nė dobi tė ēėshtjes shqiptare qė Rustem Ymeri zhvilloi gjatė asaj periudhe qė ishte nė Greqi, nė nėntorin e vitit 1912-tė, emigranėt shqiptarė e zgjodhėn atė si pėrfaqėsuesin e tyre dhe e deleguan pėr tė marrė pjesė nė ngritjen e Flamurit nė Vlorė. Lidhur me kėtė, i biri i tij, 79-vjeēari Mensur Ymeri dėshmon: "Gjatė bisedave tė lira qė Ismail Qemali zhvilloi pas mbledhjes themeluese me pėrfaqėsuesit e ndryshėm qė kishin shkuar pėr tė marrė pjesė nė aktin e Shpalljes sė Pavarsisė, plaku i Vlorės bisedoi gojarisht me babanė tim, Rustemin, duke i kushtuar atij njė vėmėndje tė veēantė dhe nė fund tė bisedės e cilėsoi atė si njė nga tė rinjtė me tė ardhme qė mund tė jepte kontributin e tij nė ndėrtimin e shtetit tė ri shqiptar. Pas largimit nga qyteti i Vlorės, Rustemi u kthye nė vėndlindjen e tij, pėr t'ju ndodhur pranė familjes, pasi ishte informuar pėr raprezaljet qė kishin ndėrrmarė forcat serbe nė atė krahinė. Nga fillimi i vitit 1913-tė e deri nė fillimin e vitit 1914-tė, babai qėndroi nė Dibrėn e Madhe, ku bashkė me shumė patriotė tė tjerė dibranė u angazhua nė veprimtari tė ndryshme patriotike. Si rezultat i asaj veprimtarie, ai u arrestua nga forcat serbe, por mundi qė tė shpėtonte prej tyre gjatė kohės qė ata po e transportonin me njė karrocė pėr nė burgun e qytetit. Nė shenjė hakmarrje pėr arratisjen e tij, forcat serbe ia dogjėn shtėpinė nė qėndėr tė qytetit dhe pas kėsaj ai e kishte tė pamundur qėndrimin e mėtejshėm nė Dibrėn e Madhe. Pas kėsaj Rustemi bashkė me familjen dhe dy kushėrinjtė e tij: Ferit dhe Qazim Skėnderin, u shpėrngulėn qė andej dhe erdhėn nė qytetin e Tiranės, ku blenė njė shtėpi nė vėndin e quajtur "Mėhalla e Dibranėve", dėshmon Mensur Skėnderi pėr babanė e tij, Rustemin, i cili mori pjesė nė ngritjen e Flamurit nė Vlorė dhe u vlersua nga Ismail Qemali si njė i ri me tė ardhme.

1918-1939, prefekt e kryetar Bashkish
Lidhur me veprimtarinė e mėtjeshme tė Rustem Ymerit, i biri, Mensuri dėshmon: "Nė vitin 1915-tė, Rustemi u regjistrua nė njė kurs tė cilin e hapi Aleksandėr Xhuvani, pėr pėrgatitjen e mėsuesėve tė gjuhės shqipe, me tė rinj nga e gjithė Shqipėria. Pas mbarimit tė atij kursi, Rustemi doli vullnetar dhe shkoi pėr tė hapur shkollėn e parė shqipe nė fshatin Brezhdan tė Dibrės sė Madhe, ku ai punoi pėr afro njė vit e gjysėm dhe mė pas ai u thėrrit nė qytetin e Peshkopisė ku ishte emėruar nė funksionin e Sekretarit tė Bashkisė. Gjatė asaj kohe Rustemi u njoh dhe u martua mė nėnėn tonė, Edije Bardulla, e cila ishte bijė nga njė familje shumė e njohur pėr tradita atdhetare nė qytetin e Peshkopisė. Mė pas Rustemi shkoi nė qytezėn e vogėl tė Shijakut ku ishte caktuar si mėsues dhe nė fillimin e vitit 1918-tė, ai u largua qė andej dhe shkoi nė qytetin e Pogradecit, ku ishte emėruar me detyrėn e nėnprefektit. Edhe nė atė qytet ai nuk qėndroi pėr mė shumė se njė vit, sepse nga mesi i vitit 1919-tė, Rustemi shkoi nė qytetin e Lushnjes, ku ishte emėruar po me tė njėjtėn detyrė qė kishte kryer nė qytetin e Pogradecit. Janari i vitit 1920-tė, e gjeti Rustemin nė detyrėn e Kryetarit tė Bashkisė sė Lushnjes dhe gjatė asaj kohe ai u mor personalisht me pėrgatitjen e Kongresit tė famshėm qė u mbajt nė atė qytet. Qė nga ajo kohė e deri nė vitin 1939, pėr mė shumė se njėzet vjet me rradhė, babai im Rustemi shėrbeu nė funksionet e Prefektit, nėnprefektit dhe Kryetarit tė Bashkisė nė disa nga rrethet mė kryesore tė vėndit, si nė Berat, Elbasan, Vlorė, Korēė, Shkodėr dhe Durrės. Rustemi konsiderohej si njė nga funksionarėt mė tė aftė tė administratės sė pushtetit vendor tė Monarkisė dhe gjatė asaj periudhe prej afro njėzet vjetėsh, me insistimin e Mbretit Zog, ai shėrbeu nė disa rrethe tė vėndit ku situata paraqitej mė problematike. Gjatė atyre viteve Rustemi iu kushtoi njė vėmėndje tė veēantė planeve rregulluese tė qyteteve ku shėrbeu, si Shkodrės, Korēės, Elbasanit dhe Durrėsit. Me fondet e akorduara nga qeveritė e asaj kohe, ai u kujdes dhe ndėrtoi disa nga rrugėt e qėndrat kryesore tė atyre qyteteve, fotot e tė cilave ne i kemi akoma edhe sot nė albumet e familjes sonė. Nga ato ndėrtime mund tė pėrmėnd shatėrvanin nė qėndėr tė Durrėsit dhe bulevardin pėrpara Prefekturės sė qytetit tė Shkodrės. Po kėshtu gjatė atyre viteve babai i kushtoi njė interes tė veēantė edhe problemeve tė arsimit dhe kulturės, pasi ai kishte qenė vetė mėsues. Ai u pėrpoq dhe ndihmoi me bursa shtetėrore shumė tė rinj dibranė qė vazhduan studimet jashtė shtetit. Njė nga kėta ka qenė edhe Dr; Hiqmet Dibra, tė cilin babai e mbajti nė shtėpinė tonė nė Tiranė. Po kėshtu gjatė periudhės sė Monarkisė, babai u kujdes edhe pėr shkollimin tonė. Unė dhe vėllai tjetėr, Ymeri, u diplomuam nė Liceun Francez tė qytetit tė Korēės, kurse motra jonė, Myzejeni, mbaroi shkollėn "Nėna Mbretėreshė" nė Tiranė. Pėrveē kryerjes sė detyrave shtetėrore, Rustemi ishte shumė i dhėn edhe pas librave dhe nė shtėpinė tonė ne kishim njė bibliotekė shumė tė pasur. Kur ishte nė Korēė, babai pėrgatiti njė fjalor tė madh katėr gjuhėsh, tė ciliin ia botoi Dhori Koti. Gjatė atyre viteve ai u mor shumė edhe me shkrime publicistike tė cilat i botonte nė shtypin shqiptar dhe nė atė italian, me pseudonimin "Dushkani". Pėr punėn e mirė qė kishte bėrė, nė vitin 1938, Mbreti Zog e dekoroi babanė me "Urdhėrin e Skėnderbeut", kujton Mensur Skėnderi, pėr babanė e tij, Rustemin.

Kryetar i Bashkisė sė Durrėsit nė 1939
Gjatė atyre viteve qė Rustemi shėrbeu nė ato qytete tė mėdha tė Shqipėrisė, pėrveē miqėsisė sė madhe qė kishte me Mbretin Zog, ai krijoi miqėsi edhe me shumė nga personalitete tė tjera tė politikės dhe artit, si Lef Nosin, Aleksandėr Xhuvanin, Padėr Gjergj Fishtėn, deputetin Selim Mborja, botuesin korēar Dhori Koti, tregtarin Petraq Katron, vėllezėrit Benusi nga Shkodra, familjen korēare Turtulli etj. Mensur Skėnderi, kujton njė miting nė qytetin e Shkodrės, ku Rustemi pėr herė tė parė po fliste me letėr pėrpara, miku i ngushtė Padėr Gjergj Fishta, qė ishte pranė tij, iu afrua dhe ia hoqi letrėn nga dora duke i thėnė: "Nuk tė shkon ty zoti Rustem tė lexosh, ti flet mė mirė pa letėr". Pas kėsaj tė pranishmit qė ishin nė atė ceremoni shpėrthyen nė ovacione tė gjata. Karriera e gjatė prej mė shumė se njėzet vjetėsh e Rustem Ymerit nė funksionet e Kryetarit tė Bashkisė dhe Prefektit, u ndėrpre nė prillin e vitit 1939-tė, kur ai ishte nė detyrėn e kryebashkiakut tė Durrėsit. Lidhur me kėtė, i biri, Mensuri, dėshmon: "Shtatė prilli i vitit 1939 e gjeti Rustemin nė funksionin e Kryetarit tė Bashkisė sė qytetit tė Durrėsit dhe nė mėngjezin e asaj dite ai doli nė ballkonin e Bashkisė dhe mbajti njė fjalim para popullit qė ishte grumbulluar atje. Nė fjalėn e tij ai dėnoi hapur pushtimin fashist tė Shqipėrisė dhe foli ashpėr pėr Prefektin e Durrėsit, i cili kishte dalė nė Portin Detar pėr t'i pritur me lule pushtuesit italianė. Nė atė kohė dikush nga turma qėlloi me pistoletė nė ajėr dhe babai iu drejtua atij duke i thėnė qė atė fishek ta ruante pėr tradhėtarėt. Nė fund tė fjalės sė tij, Rustemi i bėri thirrje popullit qė tė rrėmbentė armėt dhe t'i prisnin me plumba agresorėt italianė qė kishin mbėrritur me anijet e tyre tė luftės fare pranė brigjeve shqiptare, duke u thėnė se kishte dhėnė urdhėr qė tė hapeshin depot e armėve pėr vullnetarėt qė donin tė luftonin. Si rezultat i kėsaj, disa ditė mė vonė ai u arrestua nga autoritetet italiane dhe u burgos nė burgun e Barit nė Itali e mė pas nė kampoin e internimit nė ishullin e Ventotenes. Pas arrestimit tė babait, ne si familje na internuan nė qytetin e Beratit, ku u strehuam nė shtėpinė e familjes Haznedari, me tė cilėt babai kishte pasur njė miqėsi tė ngushtė qė nga koha kur kishte qenė Kryetar Bashkie atje. Nga burgu i Ventotenes, babai u lirua vetėm nė fillimin e vitit 1941 dhe autoritetet italiane e sollėn po tė internuar nė qytetin e Beratit, ku ai ēdo mbrėmje paraqitej nė Kuesturė. Lirimi i tij nga Ventotene dhe sjellja e tij nė Berat, u bė pasi ne si familje paguam njė sasi tė madhe floriri. Qė nga ajo periudhė e deri nė mbarimin e Luftės, babai qėndroi nė shtėpi duke u marrė vetėm me librat dhe nuk pranoi tė merrte asnjė detyrė shtetėrore gjatė kohės sė regjencės. Ndonėse Rustemi nuk mori pjesė personalisht nė Luftė, ne tre fėmijėve, ai nuk na pengoi aspak qė tė inkuadroheshim nė mėnyrė aktive nė lėvizjen antifashiste", kujton Mensur Ymeri pėr babanė e tij Rustemin, i cili u burgos nga italianėt pas shtatė prillit tė vitit 1939-tė, sepse kundėrshtoi pushtimin fashist dhe dha urdhėr qė tė ndaheshin armė pėr forcat vullnetare qė donin tė luftonin..

Internimi nga komunistėt
Pas mbarimit tė Luftės, komunistėt qė erdhėn nė pushtet nuk e ngacmuan personalisht Rustem Ymerin, por ia sekuestruan pothuaj tė gjithė pasurinė, si 22 dynym tokė dhe njė shtėpi nė fshatin Rinas etj. Nga viti 1945 e deri nė vitin 1951, Rustemi jetoi nė qytetin e Durrėsit, ndonėse fėmijėt e tij ishin nė Tiranė dhe kishin mundur qė tė merrnin tė drejta studimi pėr jashtė shtetit. Gjatė asaj kohe ai dhuroi pėr bibliotekėn e qytetit, pjesėn mė tė madhe tė librave tė bibliotekės sė tij, pasi pas sekuestrimit tė shtėpisė, nuk kishte se ku t'i mbante. Vetė Rustemin nuk e lejonin qė tė banonte nė Tiranė, pasi shikohej si njeri i dyshimtė dhe njihej si ish-funksionar i lartė i Monarkisė sė Zogut. Por "qetėsia" pėr Rustem Ymerin nuk zgjati shumė sepse nė vitin 1950-tė, regjimi komunist filloi goditjen ndaj tij. Lidhur me kėtė, i biri Mensuri, dėshmon: "Nė vitin 1950-tė babanė e internuan nė fshatrat Radostimė, Shtyllas dhe Kuē tė Kurveleshit. Nė ato kampe internimi tė rrethuar me tela me gjėmba, ku ishin mbylluar pjesa mė e madhe e inteligjencės shqiptare, ai qėndroi pėr pesė vjet me rradhė nė kushte nga mė ēnjerzoret. Kur e arrestuan Rustemin nė Tiranė, na bėnė edhe njė kontroll nė shtėpi ku na sekuestruan shumė nga dokumentat e fotografitė qė babai kishte ruajtur prej vitesh. Nga internimi babai u lirua nė vitin 1954, por edhe pas asaj kohė ai rrinte me ankthin e arrestimit, sepse gjatė zhvillimit tė gjyqit tė Hamit Matjanit, njėri nga tė pandehurit deponoi se kishte pasur porosi nga Mbreti Zog, qė kur tė vinte nė Shqipėri tė takohej me Rustem Ymerin. Ndonėse kishim blerė njė shtėpi nė Tiranė, babanė nuk e lejonin tė banonte me ne, dhe ai jetoi nė qytetin e Durrėsit, nė shtėpinė e nipit tė tij, Shaban Skėnderit dhe mbesės Mevlude Stėrmillit (Skėnderi", e pėrfundon rrėfi-min e tij, Mensur Ymeri, pėr babanė, Rustemin, i cili u nda nga jeta nė vitin 1972 nė qytetin e Tiranės, ku ai mezi mundi qė tė vinte nė fundin e viteve '60-tė. Ish-funksionari i lartė i Monarkisė sė Zogut, Rustem Ymeri, qė kishte kundėrshtuar pushtimin fashist, u pėrcoll pėr nė banesėn e fundit vetėm nga miq e tė afėrm tė tij qė kishin ardhur nga tė gjitha rrethet ku ai kishte shėrbyer si Prefekt e Kryetar Bashkie. Tashmė pėrveē tė birit, Mensurit, 79-vjeēar, Rustemi ka lėnė edhe gjashtė nipėr e mbesa, si: Flutura Haskon, Semi Numanin dhe Zamira, Agron, Klodiana e Arben Skėnderin. Klodiana dhe Arbeni, qė njihen si instrumentistė virtuozė, janė fėmijėt e djalit tė Rustemit, (Ymer Skėnderit) violinēelistit tė famshėm tė diplomuar nė Zagreb e Pragė, i cili themeloi shkollėn shqiptare tė violinēelit.


Postuar nga amoxil datė 06 Shtator 2005 - 01:03:

Nga fushat e Vlorės tek ilaēet dhe serumet e spitalit

Odeta Halili


Sikur tė mos i shkruhej nė cv ajo eksperienca e 1980-'83-shit nė fushat e Akėrnikut nė Vlorė, Jolldiz Bindo do tė numėronte plot 34 vjet nė Urologjinė e Qendrės Spitalore. 3 vitet e internimit, duke prashitur e vaditur, nuk e penguan t'i rikthehej sėrish jetės sė spitaleve. Sot ajo ėshtė kryeinfermierje e Urologjisė.

Edhe tė donte ta harronte atė punėn e fushės, ka njė motiv tė fortė qė ia imponon tė kundėrtėn. Atje ka njohur tė shoqin, kėshtu qė ēdo pėrpjekje pėr ta hedhur pas krahėsh tė kaluarėn, ėshtė e kotė.

Viti 1980
"Kam nisur punė nė spital nė 1969-n. Atėherė sapo kisha mbaruar tė mesmen mjekėsore". Dizi -kėshtu e thėrrasin tė gjithė nė korridoret e spitalit- nis tė rrėfejė ditėt pranė pacientėve e mjekėve. Pak gjėra kanė ndryshuar. Kanė mbetur goxha nga kolektivi i 30 viteve tė shkuara, veēse ca mė tė plakur, sigurisht. Sot janė prapė aty, me gjithė vitet mbi shpatulla; secili me njė eksperiencė tė ngjashme aty brenda mureve tė pavionit, nė korridore e dhoma, por krejt tė ndryshme pėrtej tyre. "Kjo imja ėshtė veē nga tė tjerat", thotė buzėqeshur kryeinfermierja. Nė dimrin e 20 viteve mė parė nuk ishte aspak kėsisoj, kaq e sigurt dhe e shkujdesur. "Kisha radhėn e turnit tė tretė atė natė janari dhe po lėvizja, nuk e di pse, nė atė dhomėn matanė. Pashė nė korridor operativėt e Ministrisė sė Brendshme dhe mė ngriu gjaku. Parandjenja ishte e tmerrshme, por e vėrtetė. Mė urdhėruan ta lija menjėherė punėn. "Qė nė kėtė ēast, mbaj mend tė mė kenė thėnė. Familja juaj do tė internohet". Kujton tė jetė avilanosur, mu aty, ajo bėn me dorė e tregon pragun e njė dhome 20 metra mė tutje. "Eh", psherėtin. Tani fjalėt e psherėtimat janė pėrcjellja e asaj kohe qė nuk do t'i shlyhej fort kollaj nga kujtimet. "Im vėlla, Ylli Komti, kishte 6 muaj nė hetuesi. Akuzohej pėr agjitacion e propagandė", rrėfen Dizi. Sot e kėsaj dite ajo nuk e gjen dot kuptimin e kėsaj akuze, qė i degdisi 200 kilometra nė fshatrat e Jugut tė Shqipėrisė. "Vėllai ishte piktor", thotė ajo, duke u munduar tė gjejė njė arsye nė vendimin e Partisė e tė qeverisė, ndoshta te tablotė e tij artistike.

Internimi
"Pse tė gėnjej, nuk e prisnim", kujton ajo. Kishin menduar se mund t'ua lironin vėllanė, meqė nuk kishin mundur tė siguronin ndonjė dėshmitar pėr akuzat e vėna. Por asgjė nuk mund ta ndalte ndėshkimin.

"Ngarkuam plaēkat e u nisėm nė mesnatė, e gjithė familja, bashkė me motrėn e vėllanė tjetėr". Nė Vlorė, deshėn, s'deshėn, iu pėrveshėn kazmave e lopatave. Nuk do tė kujtojė mė gjatė nga vitet e internimit, me pėrjashtim tė njė fakti. Tek kėrrusej mbi bimėt e fushės, i kishte rėnė nė sy shoferit tė drejtorit nė fermė, i cili do tė bėhej mė vonė bashkėshorti i saj. "Ēdo gjė kaloi shumė thjesht, as unė nuk e mendoja". Nuk e pengoi fejesėn internimi qė ua kish njollosur biografinė Komtėve. Ata u martuan dhe do tė vinin nė Tiranė pas dy vjetėsh, kur u shkarkua ministri i Punėve tė Brendshme, Feēor Shehu dhe Adil Ēarēani, kryeministėr i asaj kohe, firmosi pėr ta amnistinė.

Rikthimi
Qė do tė vinte drejt e nė pavionin e Urolo-gjisė, qė e kish lėnė me pahir 3 vjet mė parė, kėtė nuk ia kish marrė mendja. Nė fakt ndodhi pikėrisht kėshtu. Dhe gjithēka ia detyron ministrit Mustafa Xhani, i cili atėkohė ishte shef i shėrbimit tė Urologjisė nė QSU. "Unė isha e njė e persekutuar, sistemi ishte po ai, asgjė nuk kishte ndryshuar. Pavarėsisht se ne pėrfituam amnistinė, nuk e mendova se gjithēka mund tė rikthehej si mė parė. Shefi i klinikės propozoi qė unė tė kthehesha e tė isha prapė infermierja e Urologjisė", thotė Dizi.

Sido qė mund t'i ketė tingėlluar e pabesueshme, ajo sot ecėn nė tė njėjtin korridor, hyn e del nė tė njėjtat dhoma ku kuroheshin tė tjerė pacientė 23 vjet mė parė. Ambientet janė ca mė ndryshe, gjithsesi, por dhe ajo ka pjesėn e saj nė kėto ndryshime. Pėrgjatė korridorit e nė sallėn e mjekėve ca vazo lulesh rozė e luleshqerrash tė bardha, qė pėrnjėmend duken tė vėrteta, i ka sjellė vetė ajo. Tashmė ėshtė kryeinfermiere dhe ka njė ēikė pėrgjegjėsi pėr kėtė "look"-un e ambienteve. Ja tek ėshtė dhe ajo kthina, ku iu soll dynjaja rrotull 23 vjet mė parė, ndėrsa policėt sapo i kishin njoftuar lajmin e internimit. Sot prehet njė vazo m'u aty poshtė penxheresė…


"Xhaxhai vetėdigjet pėr tė mos dėshmuar"




Tre vitet nėpėr fusha nuk janė kostoja e vetme e dėnimit tė tė vėllait, janė harruar madje para asaj tjetrės, vetėvrasjes tragjike tė xhaxhait tė tyre. Burgun e Yllit, piktorit, e lidh me tragjedinė e vėrtetė tė familjes, qė pasoi nė ditėt kur ai merrej nė pyetje e ndėrkohė thirreshin dėshmitarė. Radhėn e kishte xhaxhai, Esat Komti. "Kur xhaxhanė e thirrėn pėr tė dėshmuar kundėr vėllait tim, ai nuk pranoi as tė shkelte nė hetuesi. I vuri zjarrin vetes m'u nė mes tė shtėpisė". Nuk mund ta pėrshkruaj tronditjen e gjithė njerėzve tė fisit pas asaj vdekjeje. "Xhaxhai qe i fundit qė u thirr pėr tė treguar. Lista qe bėrė shumė e gjatė ndėrkohė, por nuk u mblodhėn asnjėherė provat qė do tė vėrtetonin akuzėn ndaj tim vėllai", tregon kryeinfermierja. Gjithsesi, ndėshkimi erdhi shumė shpejt. I vunė kyēin shtėpisė pranė pasticeri "Florės", pėr tė mos e hapur mė asnjėherė mė vonė. Pasoi internimi qė do tė ishte epilogu i tė gjitha kusureve.


Postuar nga amoxil datė 06 Shtator 2005 - 01:12:

Erifili Bezhani, vlonjatja e doktoruar nė Marsejė, qė fshinte rrugėt e Tiranės

Nga Nini Mano

Portreti i Erifili Bezhanit, nė vitet e fėmijėrisė sime tė hershme, nė imazhin e pėrftuar ashtu, vjedhurazi bisedave tė kujdesshme tė tė medhenjve, ishte thuajse i pakapshėm. E rritur dhe e shkolluar fillimisht nė Greqi, e mė pas nė Francė, fotografitė e Erifilit nė albumet e familjes, mė kishin ofruar imazhin e personazhit magjepsės tė tregimeve dhe novelave, treguar nga motra e saj, Evrinomi ne tė vegjėlve, mbremjeve tė gushtit, buzė detit, nė lagjen Skelė, nė Vlorė nė mes tė viteve 60-tė. Vizioni I kalorėses sė shkėlqyer, qė rrugėn nga lagja Goricė, ku banonte gjyshja, deri nė Kala tek tezja, nė Berat, e merrte me gallop tė shpejtė, shumė ndryshe nga vajzat e tjera tė sė njejtės moshė, mė afronin zanėn e bukur tė pėrrallave.

Me kalimin e viteve, kur e rritur, fillova tė mėrrja pjesė nė bisedat e mė tė mėdhenjve, portreti i Erifilit nisi tė paraqitej ashtu, sic ishte nė tė vėrtetė: plot vitalitet, endrra dhe ambicje profesionale, qė u thyen nė mes papritur, pėr njė shkak shumė tė pakuptimtė: kundėrvėnia e shtetit ndaj koncepteve, pėrpjekje intelektuale tė saj pėr shoqėri demokratike tė vėrtetė nė Shqipėri.

Familja ku u rrit Erifili
Me jetėn e Erifili Bezhanit lidhen histori tė spikatura karakteresh shqiptare, por shumė tė dhimbshme dhe tragjike tė njė familje me prejardhje tė hershme intelektuale. Tė tilla janė jetėt e fėmijėve tė Pavllo Bezhanit nga Vlora dhe Amalia Kolea nga Berati. Pavllo ishte bir I familjes sė njohur Bezhani, familje e madhe, e pasur, me aktivitet tė madh tregtar eksport-import nė Vlorė, Greqi, Itali deri nė Egjyptin e largėt. Bezhanėt njihen nė historinė e zhvillimit tė tregut financiar shqiptar, pasi qė nga viti 1850 hapėn tė parėn bankė private nė Shqipėri, e njohur fillimisht si "Banka Pandeli & Lefter Bezhani". Ndėrsa Amalia Kolea ishte vajza e vogėl e avokatit nga Berati, Kristo Kolea, pėrfaqėsues i Monopolit francez tė duhaneve "La Regie Des Tabac" nė perandorinė Otomane nė teritorin Shqipėri, Greqi, Maqedoni. Amalia Bezhani ka qėnė poete, e para vajzė shqiptare, e cila ka botuar poezitė e saj nė revistėn "Bleta Shqiptare", botim i komunitetit shqiptar tė Misirit nė Egjypt, nė fund tė shekullit XIX, kur jetonte me tė vėllanė, patriotin Sotir Kolea. E mbetur e ve shpejt, nė vitin 1918, Amalia Bezhani me mėncuri tė vecantė, jo vetėm qė drejtoi dhe zhvilloi biznesin e familjes brenda dhe jashtė vendit, por u kujdes pėr shkollimin sa mė tė mirė tė 3 fėmijėve. Ndėrsa vajzat, Erifili dhe Evrinomi studjuan dhe u diplomuan nė universitetet e Francės, djali Aleko studjoi pėr Ekonomi nė Romė, Itali nė mes tė viteve 30-tė. Pėr tė tre ushtrimi i profesionit nė vendlindje, bashkė me idealin pėr tė ndryshuar dhe pėrmirėsuar bashkė me jetėn, edhe konceptet e vjetra fanatike shqiptare, u ndėrprenė nė moshėn mė productive me ardhjen e PKSH-sė nė fuqi.

Kush ishte Erifili Bezhani
Erifili Bezhani lindi nė Vlorė nė 16.11.1910. Pas mbarimit tė shkollės fillore nė vendlindje, e ėma e dėrgoi pėr shkollim nė Korfuz. Pas mbarimit tė shkollės sė mesme, shkon nė Francė me tė motrėn, ku studjon fillimisht pėr Letėrsi Frenge dhe mė pas kryen studimet nė Fakultetin e Drejtėsisė, nė Universitetin e qytetit Alix-en-Provence, nė 1939. Vazhdon me studime tė mėtejshme deri sa merr edhe "Licenciee en Droit". Ushtron 2 vjet profesionin e avokates nė Marsejė, nė vitet 1941-42, ku fejohet me njė avokat tė njohur aristokrat francez. Kur ishte nė kulmin e lumturisė, nga njė fakeqėsi e sė motrės Evrinomi, e diplomuar edhe kjo si "Profesore e D'Etudes Francaises "nė tė njejtin Universitet, Erifili Bezhani lė pas gjithcka dhe e shoqėron atė pėr nė Shqipėri. Ishte kohė lufte, dimėr I vitit 1943, kur dy motrat zbritėn nė Portin e Vlorės pėr tė mos u larguar mė kurrė prej luftės deri nė vdekje. Pas njė qėndrimi nė qytetin e lindjes, sė bashku me nėnėn, dy motrat Bezhani largohen nga Vlora dhe nė vitin 1944 vendosen nė Tiranė. Gjenden shumė shpejt nė qėndėr tė grupeve me intelektualė tė dalluar shqiptarė, shkolluar nė vende tė ndryshme tė Europės. Nė vitet e para tė clirimit, me fillimin e pushkatimeve tė nėcionalitėve, Erifili kupton se ardhja e PKSH nė krye tė vendit, nuk ishte rruga qė do tė vendoste sistemin pluralist demokratik. Ajo ishte si shumė intelektualė, qė bashkė me shkollimin universitar jashtė atdheut, kishin pėrvetėsuar, pėr fatin e tyre tė keq e tragjik, bashkė me normat e edukimit perėndimor, edhe modelin e shoqėrive tė verteta demokratike. "Eshtė njė raprezalje e frikshme, jashtė shembullit tė vendeve europiane, ndaj duhet ndalur", shprehej tek tė afėrmit e vet, Erifili Bezhani. Ajo aktivizohet nė lėvizjen antikomuniste tė grupimit "Bashkimi Demokrat", ku bėnin pjesė anėtarė tė grupit tė Deputetėve, Liberal-demo-krateve, social-demokratėt, etj. Miqtė e saj tė pėrhershėm me tė cilėt shoqėrohej, ishin intelektualė tė njohur tė kohės si Gjergj Kokoshi, Thoma Orogollai, doctor Isuf Hysenbegasi, Dhimitėr Pasko (Mitrush Kuteli), Qenan Dibra, Musine Kokalari, etj. Veterania e LNCL-sė, Andromaqi Nocka, kujton:" Erifili ishte demokrate nė shpirt, ashtu sic duhet tė jenė sot politikanėt. Unė vija nga zonat e lira, rreth vitit 1945, kur takova pas shumė vitesh Erifili Bezhanin, ishte me Dhimitėr Paskon, u ulėm nė njė local dhe tė dy, mbaj mėnd qė bisedonin pėr politikė, rreth rrugėve pėr vendosjen e demokracisė. Jo vetėm nė atė rast, por asnjėherė Erifili, nuk mė tėrhoqi vėmėndjen pėr bindjet e mia politike, sepse dinte tė respektonte cdonjeri. I vetmi faj pėr tė cilin u dėnua Erifili ishte se guxoi tė fliste hapur, me zė tė lartė vazhdmisht pėr vendosjen e demokracisė dhe pėr nevojėn e pluralizimit politik nė Shqipėri. Kishte njė fjalor tė pasur qė shoqėronte argumentat rreth kėtyre ideve. Aty u kapėn edhe nė dėnimin e saj". Pėr guximin dhe burrėrinė qė e kakrakterizonte Erifilin, ish-I dėnuari plotik, Dr. Isuf Hysenbegasi ka lėnė kėtė kujtim:" Mes viteve 1945-46 njė pėrfaqėsues anglez bėri njė takim me inteligjencėn e Tiranės. Medis tė tjerave, ai tha :"Ne Shqipėrinė nuk do ta lėmė nė duart e komunistėve". Nė atė moment ndėrhyri Erifili Bezhani duke thėnė :"Shikoni Egjyptin qė po ju rrėshqet nga duart, sa pėr fatin e Shqipėrisė, ai ėshtė pėrcaktuar tashmė". "Kush jeni ju zonjė", e pyeti anglezi. "Jam njė grua shqiptare", ju pėrgjigj Erifili Bezhani". Nė 16 Maj,1947, pas arrestimeve tė bujshme tė grupit tė Deputetėve, tė liberal-demokratėve, etj, Erifili Bezhani arrestohet dhe nga fundi I vitit, dėnohet me 20 vjet "heqje lirie" nga Gjykata Ushtarake e Tiranės. Dėrgohet nė burgun famėkeq tė Burrelit, duke u rreshtuar nė historinė e burgimeve antikomuniste nė tė 4 femrat e para shqiptare antikomunsite, qė provuan bashkė me burgimin, edhe shijen e hidhur, torturat cnjerėzore. Ish I burgosuri politik, vlonjati Hysni Alimerko, shkruan nė kujtimet e tij: " Erifili u dėnua pothuajse nė tė njetjėn kohė me Musine Kokolarin, Shega Kėlcyrėn dhe Nurie Koculin, bijė e Qazim Koculit. Ishin 4 fermat e para qė u futėn nė burgun ferrė tė Burrelit. Mė vonė erdhėn Drita Kosturi dhe Raile Luzi. Tė gjitha ishin me karakter tė fortė dhe tė papėrkulura". Drita Kosturi nė kujtimet e saj rreth torturave qė hiqnin tė burgosurat gra nė burrgun e Burrelit, pėrmėnd qėndresėn e Erifili Bezhanit dhe shoqeve tė saj nė burrgun e Burrelit:"Kam takuar shumė gra tė burgosura me akuza politike, gra qė pėrmbanin brenda vetes virtyte tė larta tė gruas shqiptare, tė ushqyera nga tradita e brezave tė tėrė. Gra me karakter tė fortė, me shpirt tė gjerė demokratik, nė tė cilat krenaria mbyste dhimbjen pėr kushtet nė tė cilat ndodheshin. Janė nga ato gra tė cilave lotėt u gėlltiteshin nga sytė pa mundur t'u rreshqisnin faqeve, mes tyre Musine Kokalari, Erifili Bezhani, Frieda Sadedini e mjaft tė tjera". Nė Nėntor, 1951, kur vuante burgimin nė Burrel, emri I Erifili Bezhanit pėrfshihet nė listat e amnistisė tė Presidiumit tė Kuvendit Popullor, falė ndėrhyrjes sė miqve tė vjetėr tė familjes si Hysni Kapo, Kadri Hazbiu, por edhe sepse familja e sajkishte mbėshtetur financiarisht luftėn Nacional-Clirimtare. Qė nga kjo kohė dhe deri nė vdekje, nis etapa e dytė e mundimeve tė Erifili Bezhanit pėr mbijetesė, me shumė mundime poshtėrime dhe privime.

Privacionet pas burgut
Nė vitin 1952, pas shumė ndėrhyrje miqsh, hyn nė Kolektivin e Avokatėve tė Tiranės ku nis punėn si e para femėr avokate. Thoma Haxhistasa, njė nga avokatėt e mbetur gjallė tė brezit tė vjetėr, I diplomuar nė Firence, Itali nė vitet 30-tė, djalė teze me Erifili Bezhanin, kujton:"Erifili ishte nė ato vite e vetmja avokate femėr nė punė. Si femėr, dallohej pėr qetėsi, burrėri dhe elokuencė tė shkėlqyer, ndėrsa si profesioniste, ndiqte vijėn e ashpėr tė logjikės juridike nė argumentimin e fakteve dhe provave. Falė aftėsive intelektuale tė lindur dhe tė kultivuar me finesė, tė forcės sė brendshme tė vecantė, dinte tė bėnte mbrojtje tė pakundershtueshme. Brenda 1 viti nė punė, u bė ndėr avokatet mė tė kėrkuara nė Kolegjin e Avokatėve nė Tiranė nga klientėt". Nė atė kohė u shfaqėn hapur xhelozitė profesionale tek pjesa mė maskiliste e kolegėve burra, qė nuk mund ta konkurronin as profesionalisht. Punon vetėm njė vit si avokate, pasi e pėrjashtojnė nga puna me motivacionin "e pa denjė dhe e pa zonja". Mban datėn 13 Tetor,1953 Promemorja, qė e para avokate femėr, tepėr e fyer, por edhe me krenari tė vecantė, I drejton Kėshillit Mbikqyrės tė Avokatisė, ku me argumente llogjikė, kundėrshton vendimin pėr pėrjashtimin nga puna, duke kėrkuar qė tė dėgjohet mbrojtja e saj: "Unė nuk jam e paaftė! Aftėsia dhe zotėsia ime provohet prej sukseseve qė kam pasur unė nė punė, suksese morale dhe materiale. Kurrė nuk mė ėshtė tėrhequr vėrejtja pėr punėn time, pėr studimin e dosjeve, pėr pėrgatitjen e mbrojtjes, pėr paraqitjen e provave. …Prej punės sime, tė gjitha paditė kanė ardhur nė preferim nga njerėz tė panjohur, tė cilėt nuk dinė as emrin tim, por vijnė e kėrkojnė nė Kolektivė "avokaten e trashė"… Pėrvec punės sime si avokate, kam punuar edhe pėr Ministrinė, pasi tė gjitha pėrkthimet prej shqipes nė frengjisht, i kam bėrė unė jashtė orarit tė punės dhe pa asnjė shpėrblim. Gjithashtu jashtė orarit tė punės, kam bėrė edhe pėrkthime prej gjuhės ruse nė shqip, prej nga ka pėrfituar e gjithė Kolektiva, si psh, Kodi Civil Sovjetik, qė ka trajtė me tė drejtėn e trashėgimit. … Unė nuk jam e padenjė! Pėrsa I pėrket moralitetit, mua mė njohin shumė dhe tė gjithė e dinė se kam kaluar njė jetė austere dhe monastike, njė jetė tė pastėr dhe tė qetė, kushtuar vetėm studimeve. Fama ime personale nuk ka as njollėn mė tė vogėl nė kėtė pikė. Pėrsa I pėrket cėshtjeve politike, unė vėrtetė kam qėnė nė burg, por nė kolektivat e avokatėve tė Shqipėrisė janė tė shumtė ata qė kanė qėnė nėpėr burgje pėr faje shumė mė tė mėdha se faji im, sepse unė me regjimet e sė kaluarės nuk kam pasur asnjė lidhje dhe me okupatorėt jo vetėm qė nuk kam punuar, por i kam luftuar duke ndihmuar me tė gjitha fuqitė e mia moralisht dhe materialisht Lėvizjen Nacional-Clirimtare. Deri sa pushteti mė rehabilitoi duke mė kthyer tė gjitha tė drejtat, edhe tė votės, nuk ka asnjė arsye qė tė mė ndalohet e drejta e profesionit. Drejtonjėsi i Kolektivės… u kishte thėnė disa kolegėve se unė u pėrjashtova se nuk kam triskėn e Frontit…". Erifili Bezhanit nuk j'u dha triska e Frontit, c'ka e shpallte nė fakt "armike tė popullit", por e mbante edhe nėn presionin e internimit, apo ridėnimit. Qė nga vitit 1953, Erifili Bezhani nuk mundi tė punojė mė asnjė ditė si avokate, profesion, tė cilit I kishte kushtuar studimet, si dhe pėrvojėn 2-vjecare si avokate nė njė nga qytetet mė tė mėdha tė Francės, nė Marsejė. Atė tė drejtė qė I dha shteti demokratik Francez, Erifili Bezhanit ja mohoi nė vendlindje rregjimi komunist. Pėrpjekjet pėr t'u rifutur nė Drejtėsi, Erifili Bezhani nuk I rreshti deri nė fund tė jetės sė vet. Nė familjen Bezhani ruhet edhe njė letėr e saj e vitit 1956, drejtuar Hysni Kapos, mik I vjetėr I familjes, ku I kėrkon marrjen e triskave tė Frontit pėr vete, mėmėn dhe motrėn dhe rifutjen nė punė si avokate. Pas pėrvojės sė tmershme tė burgjeve komuniste, aspak e frikėsuar, Erifili Bezhani nuk nguron t'I drejtohet Hysni Kapos me krenari, duke I vėnė nė dukje tė vėrtetėn e familjes Bezhani pėr ndihmėn materiale pėr luftėn Nacional-Ēlirimtare si dhe aftėsinė e saj profesionale si avokatja, qė nuk humbi asnjė proces gjyqėsor gjatė ushtrimit tė profesionit:"… Unė dua qė ju ta dini cėshtjen mirė, se nuk vij tek ju si mik I familjes pėr tė kėrkuar njė favor, por si udhėheqės pėr t'i kėrkuar qė tė ushtrojė influencėn e Tij me qėllim qė tė mė jepen tė drejtat qė mė takojnė nė bazė tė ligjeve tė pushtetit popullor…".

Erifili pėrkthyese
Nevoja pėr jetesė, kur dyert e drejtėsisė ju mbyllėn, e futėn Erifili Bezhanin nė botėn e pėrkthimeve. Falė njohurive tė shkėlqyera tė disa gjuhėve, si Frengjisht, Anglisht, Italisht, Greqisht dhe Rusisht (tė cilėn e mėsoi shkėlqyeshėm gjatė burgut), punon si pėrkthyese pėr disa institucione tė ndryshme. Lidh kontrata pėrkthimi me Shtėpinė botuese "Naim Frashėri", me institucione tė tjera shkencore, me Legata tė huaja nė Tiranė. Botimi "Terminologji e Drejtėsisė", "Metoda e gjuhės shqipe pėr tė huajt", "Kodi Civili I BRSS", shumė tė tjera qė gjenden nė ministrinė e Drejtėsisė, "Studime tė Akademisė Shkencave tė BRSS", "Punime tė Stalinit mbi Linguistikėn"; "Historia e teatrit "Balshoi", "Historia e muzikės ruse"; recensione filmash, artikuj shtypi pėr Legatėn Hungareze; "Kodi penal I RPSH", Ligje tė ndryshme pėr Legatėn e Polonisė; librin "Bota e atomit", botime nė gazetėn "Zėri I Rinisė" dhe nė shumė organe tė tjera tė shtypit tė kohės, mbajnė pėrkthimet e Erifili Bezhanit. Shumė miq dhe dashamirės, qė vlerėsonin vlerat dhe mėncurinė e saj, I hapėn rrugėn e kontratave. Por nuk ishte e thėnė qė tė vazhdonte me pėrkthimet. Pas burgimit tė saj, familjen e Erifilit, nėnėn dhe motrėn, organet e pushtetit i larguan nga Rruga e Elbasanit, ku jetonin nė njė vilė dhe i cuan nė bodrumet plot lagėshtirė tė njė shtėpie tė vjetėr nė Lagjen 1 Maj, rruga "4 Dėshmorėt", Nr.36 nė njė dhomė tė vetme, ku me komshinjtė e tjerė pėrdornin tė njejtin korridor si vend pėr gatim dhe njė cezme tė vetme. Njėri prej tyre, Sh.Z, polic injorant, por qė pėr militantizėm komunist, dinte tė bėnte shumė mirė luftėn e klasave, i shqetėsonte vazhdimisht, deri sa nė mes tė vitit 1958, nuk i lejoi mė tė pėrdornin as cezmėn, as vendin e gatimit. E ndjerė e privuar deri nė poshtėrim, Erifili Bezhani, pas shumė ankesash zyrtare nė organet e pushtetit local, qė rranė nė vesh tė shurdhėt, nuk mundi ta pėrballojė atė dhe e hodhi nė gjyq. Por mori vendimin vdekjeprurės mė tė fundit tė pushtetit komunist: dėnimin qė tė bėnte punė tė detyruar si fshesaxhije nėpėr rrugėt e Tiranės dhe vetėm nė turnin e tretė! Pas 6 muajsh pune tė tillė poshtėruese pėr nivelin e saj intelektual, sėmuret nga ulcera, shtrohet me urgjencė dhe nė operim e sipėr, vdes. Ishte data 15 Shkurt, 1959 kur mbylli sytė nė nė sallėn e operacionit nė spitalin e Tiranės. Erifili Bezhani. Ishte vetėm 49 vjec, avokate, e diplomuar pėr Drejtėsi nė francė, por jeta i rezervoi nė vendlindje fat tragjik, si rrallė pak femra tė shkolluara jashtė vendit. Pėrvecse kontributit si intelektuale nė vendosjen e demokracisė pluraliste perėndimore nė Shqipėri, apo dėnimit politik dhe burgimit si shumė tė tjerė, Erifili Bezhani vlen tė kujtohet dhe njihet si shembull i rrallė emancipimi pėr brezin femėror shqiptar tė viteve 30-tė.

gsh

A do te mund te bejme ndonjehere dicka per te pushkatuarit, torturuarit tane?


Postuar nga amoxil datė 06 Shtator 2005 - 02:36:

Gafurr Jegeni, kapiteni qė luftoi nė Vlorė nė 7 prill '39

Nė 7 prillin e vitit 1939 kur Italia fashiste kreu agresionin ushtarak pėr tė pushtuar Shqipėrinė, disa reparte tė Mbretėrisė shqiptare tė ndihmuara edhe nga forca vullnetare bėnė njė rezistenė tė armatosur, duke i gozhduar pushtuesit italianė pėr disa orė si nė Durrės, Porto-Romano, Shėngjin, Ura e Baēallėkut, Shkodėr, Vlorė, Bestrovė e Sarandė. Gjatė asaj rezitence ushtria italiane pėsoi dėmtime nė njerėz e arsenal ushtarak, por edhe nga repartet shqiptare e forcat vullnetare qė u shkuan atyre nė ndihmė, pati humbje nė njerėz. Por e gjithė ajo rezistencė qė iu bė italianėve nga Abaz Kupi e dhjetra ushtarakė tė tjerė tė Monarkisė sė Zogut, u la nė harresė dhe nė historiografinė e regjimit komunist tė Enver Hoxhės, pėrmėndej vetėm kapterri i Marinės Mbretėrore, Mujo Ulqinaku, i cili luftoi dhe ra heroikisht nė afėrsi tė Torrės sė Kalasė sė Durrėsit.
Njė nga ata ushtarakė tė Zogut qė organizoi rezistencėn kundra pushtuesėve italianė nė Vlorė dhe nuk u pėrmėnd kurrė gjatė viteve tė regjimit komunist, ka qenė edhe kapiteni Gafurr Jegeni me origjinė nga Dibra e Madhe, i cili u ekzekutua nė vitin 1951 duke u akuzuar pėr incidentin e bombės nė ambasadėn sovjetike. Po cila ishte e kaluara e Gafurr Jegenit, ku ishte shkolluar ai dhe ēfarė karriere ushtarake pati gjatė viteve tė Monarkisė sė Zogut? Si e organizoi ai rezistencėn ushtarake kundra pushtuesėve italianė nė Vlorė dhe cilėt ishin ushtarakėt e tjerė qė luftuan bashkė me tė. Lidhur me kėtė na njohin dėshmitė e shumta tė disa veteranėve vlonjatė qė kanė qenė dėshmitarė okularė tė asaj ngjarje tė ndodhur atė ditė tė largėt prilli tė vitit 1939, e cila nuk u pasqyrua kurrė nė asnjė nga librat e historisė apo pėrvjetorėt e ndryshėm qė pėrkujtonin atė qėndresė simbolike qė iu bė pushtuesėve italianė.


Nga Akademia Italiane nė Rojen e Kufirit

Gafurr Jegeni u lind mė 15 gusht tė vitit 1910 nė qytetin e Dibrės sė Madhe, prej nga ėshtė dhe origjina e familjes sė tij. Familja Jegeni ishte njė nga mė tė njohurat e asaj krahine dhe ndėr burrat mė tė dėgjuar tė atij fisi, ishin Tefiku, Shaqiri e Riza Jegeni, tė cilėt respektoheshin nga e gjithė paria e Dibrės. Fėmijria e Gafurrit kaloi nėpėr vitet e Luftės sė Parė Botėrore ku nė shtėpinė e Jegenėve mblidheshin pėr tė kuvenduar njė pjesė e burrave mė tė njohur tė asaj krahine si dhe miqtė e tyre tė familjes, Dine, qė ishin bejlerėt e Maqellarės. Pasi mbaroi shkollėn fillore nė qytetin e lindjes, Gafurri shkoi nė qytetin e Peshkopisė ku vazhdoi shkollėn qytetėse nė Internatin e Kastriotit. Pas mbarimit tė asaj shkolle, ai erdhi nė Tiranė dhe pėrfundoi shkollėn ushtarake Mbretėrore, ku bashkė me tė asokohe studjonin edhe shumė djem tė tjerė nga treva e Dibrės dhe e Kosovės. Pas mbarimit tė asaj shkolle, Gafurri fitoi tė drejtėn e studimit dhe nė vitin 1929 ai shkoi nė Itali, ku pėr tre vjet me rradhė ndoqi studimet pranė Akademisė e Rojes sė Kufirit. Pas mbarimit tė asaj akademie me rezultate shumtė tė larta ku fitoi dhe gradėn e togerit, ai u kthye nė Shqipėri dhe fillimisht u emėrua nė armėn e Rojes Mbretėrore tė Kufirit. Si fillim ai u emėrua nė Drejtorinė e Armės sė Kufirit pranė Komandės sė Pėrgjithshme nė Tiranė, si inspektor pėr njė nga repartet e kufirit bregdetar qė mbulonte zonėn nga grykėderdhja e lumit Mat, deri nė atė tė lumit Shkumbin. Pas kėsaj, nga viti 1935 e deri nė vitin 1937, ai shėrbeu me detyrėn e Komandantit tė Batalionit tė Kufirit qė mbulonte zonėn nga Qafė-Thana nė Bilisht tė Korēės. Nė tetorin e vitit 1937, Gafurr Jegeni u transferua nė qytetin e Vlorės, duke u caktuar si komandant i repartit tė Rojes sė Kufirit qė ishte instaluar nė Skelė, i cili mbulonte zonėn nga grykėderdhja e lumit Shkumbin, deri nė Himarė. Pak kohė pėrpara se tė trensferohej pėr nė qytetin e Vlorės, Gafurri mendoi tė krijonte familjen e tij dhe u maratua me Shyqėrie Shijakun, tė bijėn e Islam Shijakut nga fshati Rekė i Dibrės sė Madhe. Nė atė detyrė tė Komandantit tė Rojes sė Kufirit, Gafurri shėrbeu me devotshmėri deri nė prillin e vitit 1939 kur Italia kreu agresionin fashist ndaj Shqipėrisė.


Dėshmia e Abaz Kallaratit

Ato ditė tė para tė prillit 1939, qė u pėrhap lajmi se Italia po pėrgatitej pėr tė zbarkuar nė portet e Durrėsit, Shėngjinit, Vlorės dhe Sarandės, Gafurri u angazhua tėrsisht nė organizimin e rezistencės sė armatosur nė molin zero tė portit tė Vlorės, ku kishin nisur dhe revoltat masive tė popullit tė atij qyteti. Lidhur me kėtė, nė kujtimet e tij, veterani Abaz Kallarati, i cili ka qenė njė nga pjesmarrėsit e rezistencės kundėr pushtimit Italian nė qytetin e Vlorės, ka dėshmuar: "Unė disa vjet shėrbeva nė xhandarmėrinė e Vlorės. Nė qytet keshė njohur edhe tė tjerė vlonjatė, si Ibrahim Avdullai, Murat Tėrbaēi, Beqir Velo e Tol Arapi, atdhetarė tė ēquar qė ua dėgjonin fjalėn tėrė popullata dhe ishin kundėr politikės sė Italisė. Nė fillim tė prillit 1939, plasėn revolta e demostrata nėpėr qytete. Mė 5 prill, mua dhe shokėve tė mij, na thėrriti ushtaraku Gafurr Jegeni, nė njė lokal nė Skelė. Ai kishte qenė nė Tiranė dhe nė Kinema "Gloria" kishte parė njė shfaqje ku me sa duket ishte thėnė se Italia fashiste kishte qėllim tė pushtonte Shqipėrinė. Nė Vlorė-tha ai, Italia e ka njė bazė pėr tė zbarkuar, se ka liman. Atje duhet me rezistue, me organizue djelmninė me pushkė. Po atė ditė e pashė Gafurrin edhe nė Prefekturė nė biseda me prefektin, ku u grind dhe diēka i kėrkonte. Nė prefekturė ishte njė depo me armė qė mund tė armatoseshin 400-500 vetė. Gafurri kishte miq disa kaniniotė si Beqir Velo, qė mblodhi disa djem e rininė nė gatishmėri nė Ujė tė Ftohtė, se atje ishte edhe moli. Mė 7 prill 1939, ne u gjendėm rreth 123 veta nė rėrėn buzė detit. Gafurri na ndau municione dhe ushqime. Sa mė shumė afroheshin anijet ushtarake italiane, ne plasėm luftėn. Nė tėrheqje drejt Sqelės, u vra Hamit Vasho (Gumenica)", thuhet nė dėshminė qė Abaz Kallarati ka dhėnė nė 12 prill tė vitit 1988.


Dėshmia e Shaqo Derrit e Musa Muhos

Njė nga veteranėt e tjerė vlonjatė, pjesmarrės nė rezistencėn kundėr italianėve nė 7 prillin e 1939, ka qenė edhe Shaqo Deri, i cili nė mes tė tjerash ka dėshmuar: " Atje nėn ullinj ku kalon rruga ka qenė njė lapidar nė kujtim tė kėsaj lufte. Nė Bestrovė u bė pėrpjekje e madhe me fashistėt. Rezistenca e parė u bė nė molin e Vlorės, organizuar nga vlonjatėt dhe oficerėt Gafurr Jegeni e Mark Pjetėr Doēi. Siē mė ka thėnė togeri Shahin Jonuzi, (nė Bestrovė ai ishte komandant i baterisė "Semani") u luftua me predha Sharpnel dhe fashistėve iu desh tė shpėrndaheshin nėpėr ullishta pėr tė zėnė pozicione tė tjera. Nė kėtė betejė u shquan edhe ushtarakė tė tjerė si Osman Pepmarku, e togeri Neshat Tefik Shehu, qė ishte komandant i batalionit "Kaptina". Pėrveē dėshmive tė Abaz Kallaratit e Shaqo Derrit, njė nga vetarėnėt e tjerė vlonjatė qė hedh dritė mbi ngjarjen e 7 prillit tė vitit 1939 nė qytetin e Vlorės dhe angazhimin e pjesmarrjen e kapiten Gafurr Jegenit nė organizimin e rezistencės kundėr pushtuesėve italianė, ka dėshmuar edhe ish-mėsuesi i shkollės Tregtare tė Vlorės, Musa Muho, i cili nė mes tė tjerash ėshtė shprehur: "Nė ditėt e para tė prillit tė vitit 1939, edhe nė Vlorė u pėrhap lajmi se do tė pushtohej vėndi nga fashizmi Italian. Nė shkollėn tonė erdhi kapiten Gafurr Jegeni dhe dy ushtarė nga Burreli. Na pritėn sa zbritėm tek rrapi i Ujit tė Ftohtė dhe pasi na pyetėn na thanė se ēduhet tė bėjmė pėr tė shpėtuar vatanin. Tė nesėrmen disa mėsues e nxėnės shkuan nė Prefekturė dhe kėrkuan shpjegime e armė qė tė ishin gati. Atje kudo dėgjohej thirrja: "Duam armė". Mė pas nėn drejtimin e kapiten Gafurr Jegenit, Memisha Stepės e Mark Pjetėr Doēit, ne u sulėm nė drejtim tė depove tė xhandarmėrisė dhe si u armatosėm mirė, u nisėm nė drejtim tė molit ku u ndamė nė formacione luftimi".


Dėshmia e Faik Bedinit

Po kėshtu lidhur me rezistencėn nė bregdetin e Vlorės, ka dėshmuar edhe ish-ushtaraku e vetarani Faik Bedini, i cili nė mes tė tjerash ėshtė shprehur: "Nė prillin e vitit 1939 unė kam qenė 17 vjeē dhe e kujtoj shumė mirė luftėn qė u bė nė Skelė, sepse nė atė kohė unė me familjen time e kishėm shtėpinė dhe banonim tamam nė atė vėnd. Kam parė edhe lėvizjet nė Komandėn e Rojes sė Kufirit, qė ndodhej po nė Skelė. Pashė kur zunė pozicion nė molin zero, ku ishin magazinuar blloqe bitumi , tė Selenicės, pėr t'u ngarkuar nė anije e pėr t'u dėrguar jashtė shtetit. Pashė kur filloi zbarkimi nė mėngjez herėt. Nga motoskafėt zbrisnin pa pushim ushtarė italianė. Ndėrkohė pashė kapiten Jegenin qė dha urdhėr sapo ushtarėt italianė zbarkuan nė tokė dhe u dėgjuan breshėri. Ranė pėrtokė disa ushtarė italianė dhe vala e parė e motoskafėve u zbraps. Por nuk vonoi dhe u panė tė tjerė motoskafė ku prejt tyre filluan tė gjuanin parreshtur, duke krijuar perde zjarri pėr tė mbuluar ushtarėt qė zbarkonin. Lufta qe e ashpėr. Mė vonė kam marrė vesht se Gafurr Jegeni si i ēartur kishte thirrur nė italisht: "Ku shkoni, ky vatan ka zot". Pranė kapiten Jegenit ka qenė dhe nėntoger Mark Pjetėr Doēi. Po kėshtu mė kanė treguar se si kapiteni dhe nėntogeri u rrethuan nga trupat italiane dhe u arrestuan".


Internimi nė Itali dhe ekzekutimi nga komunistėt

Pasi kapiteni Gafurr Jegeni u arrestua nga italianėt pėr rezistencėn qė iu bėri trupave tė tyre pushtuese, ai u nxorr pėrpara gjyqit ushtarak i cili fillimisht e dėnoi me vdekje dhe mė pas pėr arsye propagandistike, atij iu fal jeta dhe u internua nė ishujt e Italisė, ku ishin tė internuar edhe me dhjetra patriotė tė tjerė shqiptarė qė kishin kundėrshtuar pushtimin fashist italian tė atdheut tė tyre. Nga viti 1939 e deri nė vitin 1943, kapiteni Gafurr Jegeni qėndroi i internuar nė kampet e Italisė Jugut, nė ishullin Gaeta dhe nė Ventotene. Nė ato kampe ai u takua edhe me kushėririn e tij, Ahmet Jegenin, i cili ishte internuar aty pasi nuk kishte pranuar qė tė bėnte betimin para flamurit Italian, nė akademinė ushtarake ku vazhdonte studimet. Gjatė gjithė asaj periudhe, ndryshe nga bashkėvuajtėsit e tij, Gafurri u trajtua shumė keq nga fashistėt pasi ish'konsulli Italian nė Vlorė, Melani, ia kishte nxirrė dosjen. Nga ai kamp, Gafurri mundi qė tė lirohej vetėm nė vitin 1943 nga ana e forcave aleate anglo-amerikane qė kishin zbarkuar nė Normandi. Pas kthimit nga Italia nė Shqipėri, kapiten Gafurr Jegeni nuk pranoi qė tė shėrbente mė nė Ushtrinė Kombėtare shqiptare e cila ishte nėn komandėn e italianėve dhe ai u tėrhoq fare nga jeta ushtarake. Pas mbarimit tė Luftės nė vitin 1944, Gafurrit jo vetėm qė nuk iu njoh lufta qė ai kishtė bėrė nė prillin e vitit 1939, por pėrkundrazi ai u pa me sy tė keq nga ana e komunistėve qė erdhėn nė pushtet. Kėshtu ai u arrestua nga Sigurimi i Shtetit nė shkurtin e vitit 1951 dhe u ekzekutua pa gjyq sė bashku me 22 persona tė tjerė, duke u akuzuar pėr incidentin e bombės nė ambasadėn sovjetike nė Tiranė. Bashkė me Gafurrin, po me tė njėjtėn akuzė pėr incidentin e ambasadės sovjetike, asokohe u arrestuan edhe kushėrinjtė e tij, Myftar Jegeni i cili u ekzekutua mė 28 shkurt 1951 dhe Hajri Jegeni, i cili u dėnua me 15 vjet burg. Po kėshtu nga fisi i Gafurr Jegenit, u dėnuan dhe vdiqėn nėpėr burgje e internime, edhe Ahmet Jegeni, Isa Jegeni, Hysen Jegeni, Jusuf Jegeni, Ivzi Jegeni dhe hakmarrja e regjimit komunist ndaj asaj familje tė njohur pėr tradita patriotike, vazhdoi deri nė vitin 1976, kur i internua Adhurim Jegeni, djali i Gafurrit, kapitenit tė Monarkisė sė Zogut i cili ndonėse kishte organizuar rezistencėn antifashiste nė 7 prillin e vitit 1939, u pushkatua nga regjimi komunist i Enver Hoxhės nė vitin 1951.


Postuar nga amoxil datė 06 Shtator 2005 - 02:45:

Si u persekutua Qemal Karaosmani, kryesekretari e ministri i Ismail Qemalit

Edhe pse gjyshi im, Qemal Karaosmani, apo siē ėshtė njohur ndryshe me mbiemėrin Elbasani, ishte njeriu qė nė nėntorin e 1912 kishte shoqėruar Ismail Qemalin nga Durrėsi pėr nė Vlorė, e gjithashtu kishte firmosuar aktin e Pavarsisė duke qenė dhe Kryesekretar i Plakut tė Vlorės e Ministėr i Bujqėsisė nė kabinetin e tij, e mė pas deputet e Kryetar i Bashkisė sė Elbasanit, gjatė gjithė periudhės sė regjimit komunist tė Enver Hoxhės, emri i tij jo vetėm qė nuk u pėrmėnd kurrė nė librat e historisė apo pėrvjetorėt e ndryshėm tė Ditės sė Flamurit, por pėrkundrazi, qė nė vitin 1945 atij ia sekuestruan shtėpinė dhe tė gjithė pasurinė, sa qė e detyruan qė tė bėnte vetėvrasje.

Pas asaj tronditje shpirtėrore duke mbetur pa shtėpi dhe katandi, ai u largua nga Elbasani dhe u vendos tek djali i tij, Masari, qė jetonte nė qytetin e Kavajės ku dhe vdiq nė 5 gusht tė vitit 1948, pasi lėngoi pėr njė kohė tė gjatė nė shtrat. Edhe pas vdekjes sė tij, tė pesė fėmijėt, katėr vajzat e martuara dhe i biri, Masari, vuajtėn luftėn e klasave dhe u trajtuan si familje reaksionare". Njeriu qė flet dhe dėshmon pėr herė tė parė pėr "Gazetėn" ėshtė 68-vjeēari Bulenet Tela, nipi i Qemal Karaosmanit, (djali i vajzės) i cili rrėfen tė gjithė historinė e gjyshit tė tij, beut patriot nga Elbasani, i cili pasi ishte diplomuar nė Stamboll pėr Administratė Civile dhe Ekonomi, u kthye nė Shqipėri dhe u pėrfshi nė jetėn politike tė vėndit duke dhėnė njė kontribut tė madh sidomos nė nėntorin e vitit 1912 kur u ngarkua pėr shoqėrimin e Ismail Qemalit pėr nė Vlorė.

Po cila ishte origjina dhe kaluara e Qemal Karaosmanit, ēfarė kontributi dha nė Shpalljen e Pavarsisė dhe si u trajtua ai nga Mbreti Zog dhe regjimi komunist i Enver Hoxhės?

Kush ishte Qemal Karaosmani
Qemal Karaosmani, apo siē ėshtė njohur ndryshme me mbiemėrin Elbasani, u lind nė vitin 1875 nė qytetin e Elbasanit, prej nga ėshtė dhe origjina e hershme e familjes Karaosmani, njė prej shtėpive mė tė njohura tė atij qyteti. Nuk dihet me saktėsi se nė ē'periudhė u vendosėn Karaosmanėt nė qytetin e Elbasanit, por mendohet se tė paktėn qė nga fillimi i shekullit tė XVII ata kanė banuar aty nė lagjen "Spalikore", ku pati lindur babai i Qemalit, Shazivari, vetė Qemali si dhe fėmijėt e nipat e mbesat e tij. Duke qenė njė familje e bejlerėsh dhe mjaft e pasur, Shazivar Karaosmani i krijoi mundėsinė djalit tė tij, Qemalit qė tė shkonte dhe tė shkollohej nė Turqi. Lidhur me kėtė, i nipi i tij, (djali i vajzės) Bulent Teki Tela, dėshmon: "Gjyshi im, Qemal Karaosmani studimet e shkollės sė mesme dhe ato universitare i ndoqi nė Turqi dhe i pėrfundoi ato nė vitet e fundit tė shekullit tė XVIII duke u diplomuar nė Stamboll pėr Administrėtė Civile dhe Ekonomi. Gjatė asaj periudhe qė studjoi nė Turqi, ai ra nė kontakt dhe u njoh me disa nga patriotėt shqiptarė dhe figurat mė tė shquara tė Rilindjes Kombėtare, siē ishte Murat Toptani, me tė cilin ai lidhi njė miqėsi tė ngushtė. Sė bashku me Muratin, ai shkoi dhe vizitoi shtėpinė ku banonte familja e vėllezėrve Frashėri nė Kara Toporak, pasi mė parė ishin njohur edhe me vajzėn e Naimit, Asijen. Pas diplomimit nė Stamboll, ai u emėrua nė Prefekturėn e Janinės, ku nuk qėndroi shumė gjatė, pasi u transferua pėr nė qytetin e Beratit duke u emėruar si Drejtor i Kadastrės. Nė qytetin e Beratit, Qemali bashkėpunoi ngushtė me Aziz Pashė Vrionin dhe Iljaz Vrionin, me tė cilėt u pėrpoq dhe luftoi mjaft pėr pėrhapjen e ndjenjave kombėtare dhe gjuhės shqipe. Nisur nga ai kontribut qė dha pėr pėrhapjen e arsimit shqip, nė vitin 1908 Qemali u ftua si delegat nė Kongresin e Manastirit, ku ai mbrojti alfabetin qė u miratua mė pas nga ai kongres. Gjatė asaj kohe ai shkoi dhe nė qytetin e Shkupit ku u takua dhe bashkėpunoi edhe me patriotėt e tjerė si Feim Zavalanin, Gjergj Qirjazin e Bedri Pojanin. Njė ndikim tė madh tek Qemali, kishte edhe kushėriri i tij A*** Pashė Elbasani, me tė cilin ai bashkėpunoi nė organizimin e Kongresit tė Elbasanit dhe pėr ēeljen e shkollės Normale tė atij qyteti. Po kėshtu nė vitet 1909-1910 kur ishte nė Berat, ai e zgjeroi shumė veprimtarinė e tij nė dobi tė ēėshtjes shqiptare duke u lidhur ngushtė dhe me patriotėt e tjerė si Babė Dudė Karabunarėn, Sulo Resulin e Aleksandėr Xhuvanin, me tė cilėt ai bėri pėrpjekje tė mėdha pėr pėrhapjen e gjuhės shqipe. Nė atė periudhė me anė tė Kristo Karbunarės, ai u lidh ngushtė me shoqėritė shqiptare tė Bukureshtit dhe tė Egjyptit, prej tė cilave merrte libra e gazeta nė gjuhėn shqipe dhe i shpėrndante ato falas nė rrethet e Beratit, Skraparit e Lushnjes", kujton Bulent Tela lidhur me tė kaluarėn dhe aktivitetin patriotik tė gjyshit tė tij, Qemal Karaosmanit, nė vitet e para tė shekullit tė kaluar.

Firmos aktin e Pavarsisė
Nisur nga kontributi i madh qė kishte dhėnė Qemal Karaosmani nė dobi tė ēėshtjes shqiptare, nė nėntorin e vitit 1912, ai u zgjodh si delegat pėr nė Kuvendin ku do tė shpallej Pavarėsia e Shqipėrisė dhe u caktua qė tė shoqėronte Ismail Qemalin nga Durrėsi pėr nė Vlorė. Lidhur me atė ngjarje madhore, Qemal Karaosmani, ka mbajtur kujtimet e tij tė cilat i ka botuar nė periudhėn e Monarkisė sė Zogut, nė gazetėn "Arbėria" (dt.28 nėntor 1936) ku midis tė tjerash ka shkruar: "Sado qė botimi i kėsaj historie tė vogėl desha tė mbetet pėr njė kohė mbas vdekjes sime, por prej insistimit tė pėrhershėm tė z. Reuf Fico, kolegut tė dashun tė Vlonės, u detyrova me dhanė nė botim qė sivjet me rastin e njėzet e katėrtit vjet t'Indipendencės Shqiptare. Mė 20.XI. 1912 vjen njė telegram prej Vlone me firmat Elmas Kanina dhe Ethem Vlona, drejtue Bashkisė sė Beratit ku thuhej: "Pėrkthmin e telegramit qė muerėm dje prej Ismail Qemal Beut nga Vjena po e transmetojmė si ē'vijon:"Me vaporin e parė vij. E ardhmja e Shqipėninė u sigurua. Tue pasė besim nė fatin e Atdheut tė veproni nė relacione tė mira bashkėrisht dhe vėllazėrisht qi tė siguroni vazhdimin e rregullimit tė ēėshtjeve pėrgjithshme e tė mbroni qetėsinė dhe nė ēdo anė lajmėroni telegrafisht tė fala Atnore". Ky telegram bani nji pėrshtypje shumė tė madhe tue i gėzue zemrat e gjithė popullit tė Beratit qė ishin nė helm e nė brengė tue mos ditun gjė mbi fatin e ardhshėm t'Atdheut tė dashtun. Mbas disa ditėsh vjen njė telegram me firmėn e Bektash Cakranit me shokė prapė prej Vlone, drejtue tė ndyerit Aziz Pashė Vrionit me shokė, ku thuhej: "Ismail Qemal Beu pas-nesėr del n'Durrės, dėrgoni njerės dhe kuaj t'a merrni, se prej kėndej nuk mundemi tė dėrgojmė. Mbas kėtij telegrami u mblodhėm nė shtėpinė e tė ndyerit Aziz Pashės, dhe biseduam ēėshtjen se cili tė vejė e tė marri Ismail Qemal Beun e ta pėrcjellė deri nė Vlonė. Nė bisedim e sipėr, tė gjitha sa ishin aty, mė shėnuan mua dhe unė me kėnaqėsi e pranova. Si u bana gati, tė nesėrmen u nisa pėr nė Durrės tue marrė me vedi katėr persona nga njerėzit e mij dhe tre kuaj rezervė. Mė 21.XI.1912 ditėn e enjte u nisėm prej Berati dhe fjetėm nė Lushnjė, dhe prej andej qė me natė u nisėm pėr nė Durrės, pasi shinat nuk prajshin dhe dita ishte fare e shkurtėr. Rruga ish e shkatėrrueme krejt, me mundim tė madh prej baltės e ujnavet udhėtuem sa mundėm dhe aty mbas akshami sosėm nė Durrės. Si rregullova njerėzit nėpėr hanet, dola dhe pyeta se vallė a kishte ardhė Ismail Qemal Beu? Mė thanė se ka ardhė dhe gjendet nė Hotelin e Aziz Pash Vrionit nė buzė tė detit. Atėhere me gėzim tė madh vrapova dhe shkova nė hotel ku u takova me Plakun e me shokėt e tij, qė kishin dalė prej vapori. Atė natė fjeta aty dhe biseduam drejtimin e udhėtimit qi do tė bajim tė nesėrmen dhe vendosėm qi tė shkojmė nga Lushnja, mbasi lushnjarėt m'u kishin lutė e insistue qi t'ju a sillja Plakun andej se do tė pėrgatiteshin njė pritje madhėshtore. Lushnjarėvet jua sigurova udhėtimin e Ismail Qemal Beut pėr nė qytetin e tyne, mbasi rruga tjetėr shkonte nga kodrat dhe nuk kalohesh prej ujnavet qi ishin derdhė prej kėnetės sė Tėrbufit. Pa u nis prej Durrėsit kuptova se diēka dojnin tė bajnin kundra Ismail Qemal Beut ata qi dėshirojin Turqinė dhe tė shtyem prej autoriteteve turke, por ndihma dhe atdhetarizma e z. Hamid Toptanit qi ndodhesh si major i rezervave i ndaloj e nuk la qi tė bahesh ndonjė lėvizje. Bashkė me neve, prej Durrėsi u nisėn edhe delegatėt e Tiranės e tė Krujės z. Abdi e Murat Toptani e Mustafa Kruja e tė tjerė, gjithashtu edhe delegatėt e Durrėsit si Musta Ali Ibrahimi e Abas Ēelkupa erdhėn mbas nesh", thuhet nė pjesėn e parė tė kujtimeve tė Qemal Karaosmanit, lidhur me shoqėrimit qė i bėri ai Ismail Qemalit pėr nė Vlorė.

Zogu e nderoi Karaosmanin
Aty nga viti 1900, Qemal Karaosmani u martua me Aishe Resulin nga familja e njohur e bejlerėve tė Beratit, kė vėllai i saj, Ahmet bej Resuli, ka qenė nga mė tė dėgjuarit e asaj shtėpie. Nga ajo martesė ata patėn gjashtė fėmijė: Masari, Hadija, Qamurani, Shehriaja, Behija dhe Aliu. Djali i madh, Masari, u shkollua nė Paris pėr Agronomi dhe njė nga arsyet kryesore qė e detyroi babanė e tij, Qemalin, ta dėrgonte nė atė degė, ishte qė tė kthehej nė Shqipėri dhe tė merrej me modernizimin e ferėmės sė tij bujqėsore qė kishte familja nėn pronėsi, ashtu siē bėri dhe pas vitit 1944 e deri sa vdiq, ai punoi nė Kavajė si agronom. Ndėrsa tė katėr vajzat e Qemalit, u shkolluan nė qytetin e Elbasanit dhe u morėn me punėt e familjes, kurse vėllai i vogėl i tyre, Aliu, vdiq fare i ri. Duke qenė njė familje e madhe dhe e njohur pėr traditat patriotike, Qemal Karaosmani edhe miqėsitė e tij i bėri po me familje tė njohura e atdhetare. Kėshtu, vajza e madhe, Hedija, u martua me Skėnder Pojanin, tė birin e Orhan Pojanit nga qyteti i Korēės. Vajza tjetėr, Shehriaja u martua me Ismail Sefėn, tė birin e Nebi Sefės nga familja e njohur e bejlerėve tė qytetit tė Lushnjes, ku vetė Nebiu, kishte shoqėruar Ismail Qemalin nė Vlorė dhe kishte firmosur aktin e Pavarėsisė. Vajza e tretė, Qamurani, ishte martuar me Profesor Teki Telėn, nga qyteti i Elbasanit i cili nė vitin 1924 kishte mbaruar studimet e larta pėr Matematikė nė Vjenė. Familja Tela ishte kushėrinj tė afėrt me familjen e A*** Pashė Elbasanit dhe Biēakėt e quanin dajė Qemal Karaosmanin. Ndėrsa vajza e katėrt e Qemalit, Behija, u martua me njė djalė nga familja e njohur Karaiskaj e Bilishtit tė Korēės, i cili quhej Mazllum dhe mė pas u vra nė luftė e u shpall dėshmor i atdheut. Kurse djali i madh, Masari, u martua me njė vajzė nga familja e njohur Berati. Gjatė gjithė periudhės sė Monarkisė sė Zogut, Qemali ka qenė i njohur si njė nga bejlerėt qė ka pasur marrėdhėnie tė shkėlqyera me bujqit e tij. Po kėshtu gjatė asaj periudhe, Qemal Karaosmani ėshtė nderuar nė tė gjitha pėrvjetorėt e Ditės sė Flamurit duke iu dhėnė vėndi qė meritonte si njė nga firmėtarėt e aktit tė Pavarėisė sė Shqipėrisė.

1945, persekutimi i Karaosmanit dhe familjes
Por ndėrsa regjimi i Mbretit Zog e nderoi Qemal Karaosmanin si njė nga patriotėt e Shpalljes sė Pavarsisė, ajo gjė nuk ndodhi me komunistėt qė erdhėn nė pushtet nė vitin 1944. Lidhur me kėtė, nipi i tij, 68-vjeēari Bulent Teki Tela, dėshmon: "Qė nė fillimin e vitit 1945, regjimi komunist qė erdhi nė pushtet, mbajti njė qėndrim tepėr armiqėsor ndaj Qemal Karaosmanit dhe familjes sė tij, duke i konsideruar ata si familje bejlerėsh reaksionarė. Nė atė kohė, gjyshit tonė, Qemalit, ia konfiskuan dhe shtetėzuan tė gjitha pasuritė qė kishte duke pėrfshirė edhe shtėpinė e madhe nė lagjen "Spalikore" tė qytetit tė Elbasanit. Nisur nga ai qėndrim qė mbajtėn komunistėt ndaj tij, Qemali kaloi nė njė tronditje tė thellė shpirtėrore dhe tentoi dy herė qė tė bėnte vetėvrasje. Mė pas Qemali u detyrua qė tė largohej nga Elbasani dhe shkoi pėr tė jetuar tek djali i tij, Masari, i cili nė atė kohė banonte nė qytetin e Kavajės. Aty nė atė qytet ai u mbyll brenda nė shtėpi dhe merrej vetėm me studime, pasi dispononte njė bibliotekė shumė tė pasur dhe kishte njė arshivė mjaft tė madhe me dokumente zyrtare. Po kėshtu jo vetėm sa qe gjallė Qemali, por edhe nė vitet e mėvonėshme, emri i tij nuk u pėrmėnd asnjėherė nė librat e historisė dhe ai nuk u pėrkujtua asnjėherė nė pėrvjetorėt e Ditės sė Flamurit. Nė qytetin e Kavajės, Qemali jetoi deri nė vitin 1948 dhe nė atė kohė ai mbylli sytė pėrgjithmonė, duke u ndarė nga kjo jetė me njė brengė tė madhe nė zėmėr. Por edhe pas vdekjes sė tij, regjimi komunist mbajti tė njėjtin qėndrim ndaj fėmijėve tė tij,tė cilėt patėn probleme tė shumta, sepse konsideroheshin si fėmijė bejlerėsh qė vinin nga familjet e pasura. Me rastin e 50-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarsisė, nė shtėpinė djalit tė Qemalit, Masarit qė jetonte nė Kavajė, shkoi Ferit Vokopola dhe mori prej tij tė gjithė arshivėn e familjes, sė bashku me penėn qė ishte nėnshkruar akti i Shpalljes sė Pavarėsiė nė 28 nėntorin e vitit 1912, e cila edhe sot gjendet nė Muzeun Historik Kombėtar tė Shqipėrisė", e pėrfundon rrėfimin e tij Bulent Tela, lidhur me historinė e gjyshit tė tij, Qemal Karaosmanit, njėrit prej patriotėve shqiptarė tė periudhės sė Pavarsisė, i cili persekutua familjarisht nga regjimi komunist i Enver Hoxhės, pėr tė vetmen arsye se vinte nga shtresat e pasura.


Postuar nga amoxil datė 06 Shtator 2005 - 03:06:

Tragjizmi i tjetėrsimit tė detyruar

Mexhit Prenēi


" Mos harroni, vampirėt e Sigurimit, janė gjallė edhe sot ! "

1.

Me dhimbje njerėzore dhe urrejtje pa cak, jepet si nė njė kronikė dokumentare filmike, deformimi dhe shkatėrrimi i shpirtit tė njeriut tė thjeshtė, prej vampirėve tė kuq tė sigurimit tė shtetit enverist, nė librin " Rojtari i Varrezave " tė Bedri Myftarit.

Ėshtė njė dhimbje-urrejtje qė zienė brenda kraharorit, si llavė e heshtur nė kraterin e vullkanit, gjithnjē e gatēshme tė shpėrthejė.

Kumti i mos harresės ėshtė fare transparent. Vampirėt e kuq janė gjallė. Urrejtja ndaj tyre kurrė nuk shuhet!...Mos e gėrvishtni urrejtjen, diktatorė tė rinj!



2.

Makina e sigurimit tė shtetit tė diktaturės sė proletariatit, ishte pjella mė e shėmtuar e komunizmit enverian kriminal. Njė makinė gjigande e partisė-shtet, e mbushur me tė gjitha llojėt e spiunėve dhe spiunimeve, ku vendin e parė e zinin spiunėt dhe spiunimet alibiste, tė shqiptarėve bastardė pa virtyte, pa moral, pa shpirt. Shoku pėrgjonte shokun, miku mikun, vėllai vėllain, gruaja burrin, burri gruan, dashnorja dashnorin, spiuni spiuni, njė shkatėrrim total i virtyteve tė njeriut.

Vampirėt e kuq, siē i quan shkrimtari BedriMyftari, me qė ishin tė pashpirt, i goditnin njėrėzit qė mendonin ndryshe, pikėrisht nė shpirt, nė ndjenja, nė ndėrgjegje, nė atė qė kishin mė fisnike, pėr t'i deformuar dhe shkatėrruar nga ēdo pikpamje.



3.

Sa drama tė tmerrshme ka kurdisur kjo makinė e krimit njerėzor.Janė me qindra, me mijėra dramat e llojėve tė ndryshme, tė dimensioneve tė ndryshme, tė "kurdisjeve " tė ndryshme, tė alibive tė ndryshme, tė dukshme dhe tė padukshme, qė mbajnė firmėn e sigurimit tė shtetit.Ishte pikėrisht kjo armė e sofistikuar, makabre dhe absurde, qė vrau shpirtin, gjumin, ėndrrat, shpresat, diellin, vrau tė tashmen dhe tė ardhmen e qindra dhe mijėra njerėzve qė u bėnė gjahu i saj, madje edhe njeriu i thjeshtė e hallemadh, siē ishte dhe personazhi Rojtari i varreve, i librit tē Myftarit.

4.

Ky roman u shkrua fill pas romanit "Kronikat e vdekjes" . Nė tė dy kėto libra, nė qendėr tė veprimit dhe konfliktit, ėshtė dhuna,diktatura, jeta dhe vdekja, triumfi i sė keqes mbi tė mirėn, i tė shėmtuarės mbi tė bukurės. Mirėpo ndonėse jepen bėmat e diktaturės nė pamje tė ndryshme, sesi e shkatėrrojnė fizikisht dhe moralisht njeriun, nė rrėfimin artistik tė Myftarit, ndjehet edhe akuza ndaj diktaturės, po edhe urrejtja ndaj komunizmit qė krijoi struktura tė tilla dikatatoriale antinjerėzore.

Po ndėrsa nė romanin "Kronikat e vdekjes" jepen me intensitet dhe dramacitet ngjarjet dhe episodet nga jeta e burgut komunist, ku nė ēdo ēast ndjehet pasiguri, frikė, tmerr, presion dhe dhunė; nė romanin "Rojtari i Varrezave" mė tepėr rrėfehen ngjarje dhe episode tė dhimshme e tronditėse tė defomimit tė shpirtit njerėzor, sesa jepet dramatizmi dhe tragjizmi i tyre, nėpėrmjet monologut, dialogut, atmosferės dhe trajtimit psikologjik vertikal.

Myftari, ashtu thjesht e natyrshėm rrėfen dramėn e njeriut tė thjeshtė qė i dhunojnė moralin dhe fisnikėrinė, virtytet dhe ndershmėrinė. Mbi kėtė pasuri tė tij ata hedhin blozė tė zezė. Pasi nuk arritėn ta tjetėrsojnė nė spiun me dashje, pėrdorėn format mė makabre dhe tragjike sa e shndėrruan nė spiun tė detyruar. Kjo ėshtė mė tepėr se dramė njerėzore, mė shumė se tragjike.

5.

Romani ka nė fokus disa drama tė fuqishme qė bartin personazhet e ndryshėm.

Shkrirja e rrėfimit artistik me vetė ngjarjet dhe situatat dramatike shpalosin dramėn e ROJTARIT TĖ VARREVE, TĖ INFĖRMIERES SĖ ĒMENDUR, TĖ GRUAS ME TĖ ZEZA, dhe dramėn e NJERIT ME TELA ME GJEMBA NĖ NJERĖN DORĖ. Janė katėr drama tė veēanta, tė jashtėzakonshme, ku sundon tragjikja, makabrja dhe absurdja, nė dimensione tė ndryshme.

6.

Drama e Rojtarit tė varrezave u shkaktua pikėrisht nė ēastin kur ai nis njė jetė tė gėzueshme familjare me gruan dhe dy fėmijėt kokėbardhė, pas njė jete qeni qė bėnte. Pasi kishte pėrballuar legjendat mbi lugatin, i cili hante ushqimet e qytetarėve; qė hapte varret e pėrdhunonte vajzat e reja tė posavarrosura; apo pasi kishte kapur hajdutēr qē vidhnin gjėrat e ēmuara tė tė vdekurve nė varre, madje edhe tē sėmurėt psikikė qė kryenin kėto veprime, pikėrisht pas kėsaj veprimatarie, nė kohėn kur ish-kryeministri Mehmet Shehu "vret veten", pėr Rojtarin fillon nata e zezė.

Kur po ruante varrin e ish kryeministrit, ca hije tė zeza me mashka e mbėrthejnė, i lidhin sytė dhe e hypin nė njė makinė. E ēojnė pėrpara shefit tė krimeve, i cili i kėrkon qė tė pėrgjonte njerėzit se ē'thonė kur vizitonin varrin e Shehut. Rojtari nuk pranoi. I bėnė presion psikologjik, nuk pranoi. Ushtrua mbi tė dhunė fizike, nuk pranoni. I futėn pėr sė gjalli fėmijėt nė varr te njė i vdekur, nuk pranoi. Por kur ata filluan t'i mbulonin fėmijėt me dhe, pėr sė gjalli, pėrpara syve tė tij dhe ata thėrritēn: "Babiii!... Babi!..." atėhere ai firmosi nėnshkrimin, firmosi degradimin, firmosi pėrdhuninmin e shpritit, tė ndėrgjegjes, tė gėzimit, tė shpresės, firmosi pagjumėsinė me pseudonimin " Guri i varrit".

7.

Edhe drama e INFĖRMIRES QĖ E ĒMENDĖN ishte dramė nga njė ngjarje e pabesueshme, ndoshta dhe e besueshme, veēse ishte njė njarje tragjike anatinjerėzore qė rrėnqeth dhe drurėt e gurėt.

Infermierja si hije e zeze, ēdo natė, vizitonte varret e bebeve pa emėr, pėrkėdhelte pllakat e tyre, qė mbulonin ata qė posa dolėn nė jetė, ua pinė gjakun me shiringa, me tė cilin ushqehej Vampiri i Madh.

Drama e Infermieres qė me urdher u kishte thithur me shiringa gjakun fėmijėve dhe presioni i shefit vampir pėr t'i mbyllur gojėn, e ēuan atė nė ēmėndinė. Kjo ishte praktikė e zakonshme e Sigurimit tė Zi tė Shtetit.

Kėsaj drame tronditėse dhe vetė ngjarjes qė do ta quaja tė llahtarėshme, i ėshtė kushtuar pak vėmendje artistike, pėr t'u trajtuar me tėrė seriozitetin dhe peshėn e madhe qė bart ajo nė vetvete. Megjithatė duhet thėnė se, kjo ėshtė temė e vėshtirė; si e tillė eshtė e denjė vetėm pėr pena kolosėsh si: Eskili dhe Shkekspiri.

8.

Edhe drama e GRUAS ME TĖ ZEZA, mund dhe duhej tė trajtohej mė thellė e mė gjerė, ashtu si dhe drama e njė ISH TĖ PĖRNDJEKURE POLITIKE TĖ REKRUTUAR, me emrin " THĖLLĖNXA ", e cila edhe sot ndiqet nga Vampiri i djeshėm, i cili veshur me rrobėn e demokratit, nė strukturat e shtetit tė sotėm, pėrsėri i kėrkon Gruas me tė zeza tė hesht pėr tė kaluarėn e Vampirit, sepse ai ka nė dorė dosjen e saj. Pėrsėri persekutori i djeshėm, persekutor edhe sot. Autori mjaftohet vetėm me faktin qė atė e ka denoncuar Gruaja me tė zeza, duke shprehur edhe dyshimn se: a do tė arreshtohet, kur duhej njė zhvillim i kėsaj linje duke e pasuruar me ngjarje tė reja, me episode dhe gjendje dramatike emocionale.

9.

Mė me emocionalitet ėshtė dhėnė drama e NJERIUT ME TELA ME GJEMBA NĖ NJERĖN DORĖ. Drama e tij pėrbėhet nga disa drama qė vijnė njera pas tjetrės nga burgu, qė mund t'i formėsojmė si: drama e shkatėrrimit tė familjes.

Kur lirohet nga burgu i gjen prindėrit tė vdekur. Gruaja e ka braktisur. Vajzat janė martuar. Shtėpinė ia kanė zėnė tė tjerėt.

Kėsaj drame i shtohet ajo e braktisjes nga shokėt e miqtė pėr shkak tė pėrgjimit tė sigurimsave. Sapo lind njė fije shprese pėr ditė tė lumtura., kur ai bashkė me vajzėn qė donte vendosėn tė shkojnė refugjatė, fillon njė dramė e re. Vajza hypur mbi kurrizin e tij kaloi kangjellat e ambasadės gjermane, ndėrsa djali mbeti jashtė tyre i kapur nga kthetrat e sigurimsave ku pėrfundoi te Mali me Gropa. Fati e ndihmoi qė s'e mori plumbi ndonėse u rrėzua me tė tjerėt. Natėn nėpėr errėsirrė u strehua te Rojtari i Varrezave.

Tani ankthit tė vdekjes ia zuri vendin, drama e ndarjes....



10.

Romani "Rojtari i Varrezave" vė pėrballė njėri‑tjetrit njeriun e thjeshtė dhe njeriun e diktaturės. I pari i pambrojtur, i dyti me fuqi mbinjerėzore. I pari qengj, i dyti pėrbindėsh. Vampiri ėshtė njė personazh absurd, nė njė realitet absurd komunist, ku dhunohen ligjet, zakonet, traditat, dhunohet e natyrshmja, njerzorja dhe triumfon djalli, luēiferėt, makbethet, triumfon krimi mbi vyrtytin.



11.

Ėshtė shkruar me njė stil letrar tė shtruar, tė qetė, ku herė‑herė shfaqet edhe stili gazetaresk. Do tė dėshironim tė kishte mė tepėr nerv, dinamizėm, ritėm ku tė depėrtohej mė thellė nė psikologjinė e personazheve dhe tė mjedisit shoqėror. Monologu i brendshėm dhe vetėdialogu mund tė ishin aplikuar me sukses, duke patur parasysh dramatizmin e ngjarjeve dhe dramat jetėsore tė personazheve, tė cilat nė vetvete, janė tė pėrmasave tė mėdha.

Nė roman krahas konēizitetit, kursimit tė ngjarjeve, pėrdorimit me efikasitet tė pėrshkrimit tė elementėve tė natyrės tė cilėt krijojnė atmosferė dhe emocion, portretizimi i personasheve ėshtė njė vlerė artistike e cila ėshtė arritur duke pėrdorur elemente tė gėrshetimit tė detajit tė jashtėm fizik me portretin e brendshėm qė shpesh merr domethėnie figurative e simbolike.

Romani ėshtė shkruar me njė frymė, por pa i dhėnė rėndėsi pėrpunimit artistik dhe strukturės. Mirėpo pėrvoja krijuese ka treguar se pėrpunimi artistik, rrit mjeshtėrinė artistike tė veprės.

Ėshtė shkruar si njė kronikė, ku plekset fakti real me faktin imagjinar nėpėrmjet rrėfimit artistik herė emocional, i thatē. Nė tėrėsi ėshtė kijuar njė realitet artistik, sa interesant aq i vėrtetė, sa i dhimbshėm aq i urryerr.



12.

Shkrimtari Bedri Myftari me kėtė roman trajton dramėn e atyre qė diktatura i dhunoi shpirtėrisht e fizikisht.Nė tė nuk janė pėrfshirė SPIUNĖT VULLNETARĖ, ata qė kanė nė gene shėrbėtori dhe tė krimineli.

Do tė dėshironim, qė ky libėr tė jetė pjesė e njė cikli tė tėrė librash me kėtė temė, (ku tė pėrfshihej edhe spiuni vullnetar) i cili tė pėrbėjė romanin e dhunės tė diktaturės komuniste, me tėrė kompleksitetin e saj, duke pėrsosur mė tej mjeshtėrinė artistike.

Kush duhet t'u thotė: Mjaft mė?!.


Postuar nga amoxil datė 06 Shtator 2005 - 03:21:

Dokot nė Australi, njė histori arratish

Brenda 24 orėve ajo ėshtė dashuruar me liqenin dhe njerėzit. Kishte dėgjuar kaq shumė pėr Pogradecin, por asnjėherė nuk e kishte menduar se mund tė ishte aq i bukur. Tania Doko ka lindur shumė larg Shqipėrisė, nė njė tjetėr kontinent, nė Australi, por kjo nuk e bėn mė pak shqiptare. Nė damarėt e saj rrjedh gjaku i njė shqiptari qind pėr qind dhe i njė arbėresheje tė Italisė. Edhe pse qėllimi i ardhjes sė saj nė Shqipėri ėshtė tė njohė vendlindjen e tė atit dhe njerėzit e gjakut tė vet, ajo nuk mund tė largohet pa u prezantuar si kėngėtare. Njė nga kėngėtaret mė tė pėlqyera tė popit nė Australi dhe shumė e suksesshme pėr momentin, 25- vjeēarja kėrkon tė bėhet e tillė edhe pėr publikun shqiptar. Ka ardhur pa pjesėn tjetėr tė grupit “Bachelor girls”, vokaliste e tė cilit ėshtė, megjithatė mendon tė zhvillojė dy koncerte. Prezantimin mendon ta fillojė me Pogradecin, qytetin e saj, pėr ta vazhduar me Tiranėn, ku ėshtė e bindur se do tė pėlqehet prej tė rinjve.

Cilat janė pėrshtypjet e para pėr Pogradecin?
Babai gjithmonė mė kishte folur pėr Pogradecin, pėr vendlindjen e tij, por asnjėherė nuk e kisha menduar se mund tė ishte njė qytet kaq i bukur dhe njerėzit kaq tė mirė dhe mikpritės. Nė Melburn ku unė jetoj, gjithēka ėshtė ndryshe. Edhe pse kam kaq pak kėtu, liqeni mė ėshtė bėrė kaq i dashur dhe kėta njerėz janė bėrė pjesė e imja. Me sinqeritet mund t’iu them se ndihem krenare qė jam shqiptare
Emri i grupit tuaj muzikor ėshtė “Bachelor girls”. Ēdo tė thotė ky emėr?
“Bachelor girls”, do tė thotė vajza tė pavarura, vajza beqare. Por kjo nuk do tė thotė qė nuk dua tė martohem. Ajo qė mendoj dhe dua tė them ėshtė se unė do tė mbetem gjithmonė ajo qė kam qenė dhe se personaliteti im nuk do tė ndryshojė, edhe nėse martohem. Rrėnjėt e mia burojnė nga shpirti i lirisė dhe i pavarėsisė.
Cilat mendoni se janė kėngėt tuaja mė tė suksesshmė?
Pėr mua si kėngėtare ėshtė e vėshtirė tė bėj pėrzgjedhje mes kėngėve qė kam kėnduar, pasi unė i kam pėrzemėr tė gjitha, por duke u mbėshtetur nė mendimin e publikut, mendoj se kėngėt mė tė suksesshme kanė qėnė “Buses and Trains”, “Permission to shine”, “Believe in you”
Cila ėshtė axhenda e koncerteve tuaja nė Shqipėri?
Mendoj qė ta filloj me Pogradecin, qytetin tim dhe mė pas do tė jap edhe njė koncert nė Tiranė, pėr tė bėrė njė prezantim mė tė gjerė.
Ju merreni dhe me aktivitete tė tjera, cila ėshtė primare pėr ju?
Nė vend tė parė ėshtė muzika, por jam shumė e dhėnė edhe pas psikologjisė. Unė kam pėrfunduar studimet nė Universitetin e Melburnit pėr psikologji dhe kriminologji, degė tė Drejtėsisė. Mund tė them se jam shumė aktive nė jetėn sociale dhe marr gjithmonė pjesė nė aktivitete bamirėsie, pėr fėmijėt e sėmurė, tė varfėrit, etj.
Babai juaj ėshtė larguar nga Shqipėria prej politikės sė asaj kohe. Ēfarė shije ju ka lėnė ky fakt?
Babai im ėshtė shumė i interesuar pėr politikėn dhe kjo ka bėrė qė edhe unė tė tregoj interes pėr kėtė. Mėnyra se si e kam pėrjetuar kohėn kur im atė ka qenė i dėnuar, ka qenė njė shtysė qė, veē tė tjerash, unė tė shkruaja nė njė gazetė nė Austali pėr Shqipėrinė, shqiptarėt dhe tė drejtėn e tyre pėr tė jetuar tė lirė.

Ēelniku, nga burgu shqiptar me kapėrcim kanguri
Ka 57 vjet qė ėshtė larguar nga Shqipėria, nė drejtim tė Australisė. Ka krijuar njė familje atje dhe jeton si australian, por asnjėherė nuk e ka harruar vendin e lindjes. Ēelnik Doko, njė ish i dėnuar politik, ka marrė arratinė nga Shqipėria shumė vjet mė parė, nė drejtim tė njė toke tė panjohur. “Nga Shqipėria jam larguar nė vitin 1946. Kam qenė i burgosur nė burgun e Gjirokastrės, pasi kam marr pjesė nė formacionin e Ballit Kombėtar. Jam arratisur nga burgu dhe kam kaluar kufirin nė kėmbė duke shkuar fillimisht nė Greqi dhe pas shumė peripecish, mė 1 janar tė vitit 1950 kam mbėrritur nė Australi”,- tregon Ēelniku me njė shqipe tė ēalė dhe jo pa dhembje. Vetėm nė vitin 1994, ai mundi tė shkelte nė tokėn e tij, nė fshatin e lindjes, Vėrēunin, ku kthehet gjithmonė me mall. “Mė ka marrė malli edhe pėr gurėt e drurėt e vendlindjes sime. Vėrēuni ėshtė njė pjesė e pandarė imja, pasi kam kaluar aty, kujtimet mė tė bukura tė fėmijėrisė. Gjithashtu kam edhe pjesėn tjetėr tė familjes kėtu”, - vazhdon ai. Prej ‘94-ės ka ardhur katėr herė kėtu dhe mendon tė vijė sėrish. Kėtė herė me vete mori edhe Tanian, vajzėn e tij kėngėtare, qė tė njihte vendlindjen e tij, Pogradecin. Herėn tjetėr ndoshta do tė sjellė edhe pjesėtarėt e tjerė tė familjes.
A.Mile
B.Berberi


Babai im ėshtė shumė i interesuar pėr politikėn dhe kjo ka bėrė qė edhe unė tė tregoj interes pėr kėtė. Mėnyra se si e kam pėrjetuar kohėn kur im atė ka qenė i dėnuar, ka qenė njė shtysė qė, veē tė tjerash, unė tė shkruaja nė njė gazetė nė Austali pėr Shqipėrinė, shqiptarėt dhe tė drejtėn e tyre pėr tė jetuar tė lirė.


Postuar nga amoxil datė 06 Shtator 2005 - 03:27:

Njė dėshmor nacionalist nga ballkoni i Vlorės

Besnik Velaj

Kanina ėshtė njė fshat, lagje e Vlorės, pėrkarshi detit dhe zemrės, dashurisė atdhetare. Po u ngjite nė Kaninė, apo vėshtron nga deti, i jep tė drejtė shpirtėrore vetvetes se ke kryer njė mision fisnik qė e ka borxh ēdo vlonjat e shqiptar. Kėtu bėhesh vetvetiu po dhe i kėndon trimėrisė, trimave. Eshtė njėsoj si me kalanė e Krujės ku banon Skėnderbeu, nė Kaninė banon Donika, e shoqja e Skėnderbeut. Nga uniteti veri-jug u mėkuan nė Labėri shumė breza, burra tė shquar qė pėrbėjnė ashtin e kombit shqiptar qė nga vlonjati - kaninioti Ismail Qemali, Gjolekajt me Zenel Gjolekėn, kapedanėt e Bregut tė Detit, Vranajt - Vrana Konti apo emra tė pėrveēėm si Beqir Velo Kanina, Hadėr Sulo Kanina, Mustafa Bimo Kanina etj, etj. Kanė pasur vatėr prushndezėse Kaninėn dhe nėn kėmbėt e saj me gjerėsitė-thellėsitė e zemrave tė mėdha detin e kaltėrt. Duke qėnė njė qytet malor me emra tė gjinisė femėrore: Kanina, Shushica, Qafa e Birinxhikės, Rugina Balsha, Ēezma e Zonjės, Donika, Kisha e Bardhė ėshtė njė nėnė heroike me shumė bija-nėna, qė kanė lindur burra tė ndjerė. Njė nga bijtė qė e ka tundur kalaja nė djepin e saj, qė u bė fisnik e luftėtar nacionalist, ėshtė Tasim Bonjaku (Murataj). Ai lindi nė Kaninė mė 1910, nė njė fis qė ka luftuar ēdo armik tė huaj. Gjyshit tė tij i lindi njė nip qė me krenari e gėzim tė pėrmbajtur e quajti Tahsim, qė "tė bėhet i mirė pėr Shqipėrinė" si Hoxhė Tahsini nga Ninati. Portreti i burrave tė fisit Murataj, ėshtė promotor qė ka dėshmitarė Kalanė e Kaninės pėr luftrat, qėndresėn, guximin e treguar si trima nė mbrojtjen shqiptare. Ashtu si nė traditat e vjetra patriotike, kanė udhėhequr mendjen, zemrat e popullit tė Kaninės, ashtu i orientuan dhe Muratajt. Babai i Tasimit, Halili, bashkė me shumė kaniniotė pėrkrahėn aktivisht Ismail Qemalin nė ngritjen e flamurit kuq e zi tė pavarėsisė mė 28 nėntor nė Vlorė. Po kėtė ditė patriotėt kaniniotė, nder ta dhe Halili, e ngritėn flamurin e pavarėsisė nė kullėn dominante tė kalasė historike tė Kaninės. Sa bukur, sa traditė e mirė. Ēfarė vepre e lartė atdhetare, sa nur qė i kish rėnė kėshtjellės. Flamuri kombėtar valėvitej, rrėzellėnte, shpirti i kaniniotit mbushej me krenari kombėtare. Nė kėtė klimė dhe me kėtė frymė u rit, u edukua Tasimi. Arsimin fillor e mbaroi nė Kaninė, tė mesmen nė Korfuz, shkollėn ushtarake mbretėrore nė Tiranė. Specialiteti i tij ishte nė degėn e artilerisė, duke e shquar pėr kulturėn e gjerė. Fliste dhe zotėronte gjuhėt frengjisht, italisht, greqisht. Ai ishte kuadėr, intelektual me ideale kombėtare. Me mbarimin e shkollės u emėrua nėntoger, mė vonė toger karriere, komandant artilerie nė qytetin e Beratit. Shumė trim, po aq i pamėshirshėm me armiqtė, ambicioz pėr tė mėsuar sa mė shumė nga librat. U fut nė historinė e nacionalizmit shqiptar. Kurrė nuk u bė pengesė pėr kolegėt qė punonin pėr Shqipėrinė, u ndenji nė kėmbė duke i ndihmuar ata qė ishin gėnjyer, tė cilėt e ndoqėn nga pas nga fjalėt e ėmbla dhe shembulli i tij. Cila ishte vepra e Tasim Halilit (Bonjakut), xhentėllmeni qė sfidoi historinė lindore tė komunistėve, duke ēuditur edhe armiqtė e shqoptarizmit. Tasimi mori shembull edhe nga i vėllai. KJo familje kishte nxjerrė edhe mė partė ushtarakė. Qazimi, vėllai mė u madh i Tasimit, u shqua dhe ai si oficer. Pavarėsisht nga realitetet e politikave tė ngatėrruara tė kohės, incidentet e parashikuara, Tasimi ja doli mbanė pikėrisht aty ku shumė nga paraardhėsit e tij ngecėn. Si ushtarak e nė traditė intelektual nuk mund tė qėndronte jashtė zhvillimeve politike tė kohės. Ngjarja e kryengritjes Fierit mė 1935, e vuri atė nė konflikt me mbretėrinė e Zogut. Nė fund e kuptoi gabimin dhe braktisin Riza Cerovėn tė lidhur me rusėt. Megjithėse u dėnua 10 vjet burg, s'bėri as dy muaj. U lirua me dekret mbretėror e kthehet nė Kaninė. Ardhjen e Italisė fashise e priti me indinjatė tė madhe. Pėrballė njė plateje tė madhe, sic ėshtė gjeografia e vendit dhe nė sytė e popullit tė Kaninės, me njė vendim qė zgjati sa koha e mėngjesit me agim tė mirė, kohė tė bukur, Tasim Halili pėr tė luftuar me italianėt organizoi menjėherė ēetėn e Kaninės.Ai ishte nga ata burra qė edhe sot populli i Kaninės, vetė tė majtėt tė thonė: Ja u themi ne, cili ėshtė nė tė vėrtetė Tasim Halili, trashėgimtar i njė familjeje tė fuqishme, tė dėgjuar nė Kaninė - Labėri, tė Hadėr Sulo Kaninės! Janė fjalė tė Meleq Kapllanit, Petrit Velos, Sezai Osmanit, Ymer Yzeirit! Me aksionin e pėrbashkėt tė nacionalistėve vlonjatė hapėn depot e xhandarmėrisė ku u armatosėn. Ai u tregua njė autoritet nė hapėsirat si ushtarak e nacionalist dhe qysh nė fillim u pozicionua qartė nė bindjet e tij tradicionale, megjithėse ishte pasanik. Bashkė me nacionalistėt e tjerė, lajmėroi kaniniotėt, dajon e tij Muhamet Bedinin burrin e hallės tė babait tė Fatos Klosit, Beqir Velon, u ndau 50 pushkė dhe luftuan me armė nė dorė kundra pushtuesve fashistė e nazistė. Pikėrisht kėtu mbi barin e fshatit, jeshillėkun e pėrjetshėm tė Shushicės, ai gjeti frymėzim pėr tė kundėrshtuar kaniniotėt e "tufave me lule-lule tė ėmbla" me italianėt, siē ishte Sezai Qemali apo nuk u besoi linjave deri diku tė politikave personale tė prof.Isuf Luzit. U rreshtua, inkuadrua me forcat nacionaliste tė Hysni Lepenicės, Skėnder Muēos, Hazis Ēamit, Zako Mezinit. Tasimi vepron i caktuar zv/komandant nacionalist i njė batalioni shėtitės me komandant Hazis Ēamin. Luftėtarėt e kėtij formacioni nacionalist karakterizohet nga njė disiplinė ushtarake, harmoni veprimesh nė veprimet kundra fashistėve. Nė kėtė formacion bėnin pjesė edhe shumė luftėtarė trima qė i qėndruan besnikė deri nė fund kėsaj lufte. Nga kėta mund tė pėrmendnim Hilmi Sulon, Sulejman Tahirin, Bajram Selmanin - xhaxhanė e Selman Lames qė punon nė Thesarin e Shtetit. Luftimet nė kodrat e Drashovicės, sherishtės, Gjormit, selenicės, Qafė tė Dushkut e vėnė major Tasim Halilin (Bonjakun) nė radhėt e komandatėve tė shquar. Trimėria, gjakftohtėsia e bashkuar me zotėsinė e rrallė ushtarake, bėri qė tė shpėtonte nga rrethimi ēetėn e Tepelenės me komandant Syrja Shehun, nė Qafė tė Dushkut. Ja kėshtu u ndėrtua figura e personazhit akoma tė gjallė nė zemrat e kaniniotėve, nacionalistėve, Tasim Halili qė nuk e qau dot P.K. si "bonjak" por shqipėria si hero. Pėr ta kuptuar atė sot, duhet t'i vėmė nė pah zotėsinė. E vetmja humbje, ishte plagosja e trimit Sulejman Tahirit nga Kanina. Tasimi sot nė Kaninė krahasohet me masivin shkėmbor tė "Qafės Birinxhikes". E deshi tokėn e Kaninės si askush, pushonte nė gjirin e saj dhe falej tek i Madhi Zot, pėr tė shkarkuar hallet qė e kishin zėnė Shqipėrinė. Kėshtu, zbulojmė se thirrjes sė nacional ēlirimtares, udhėheqėsve Hysni Kapo, Manush Myftiu (qė nuk pruri njė pikė ujė dhe nuk veshi njė polic nga Kanina), iu pėrgjegj si spartan. Ai kishte vetėm njė ideal:"Nacionalizmin shqiptar!" Tek trimi gjallonte fryma e vjetėr nacionaliste e rilindasve tė mėdhenj. Gjatė gjithė jetės sė tij tė shkurtėr si luftėtar, komandant ishte njeri i thjeshtė. Ngjeshur armėt e luftės, njė grusht duhan pėr tė kėmbyer me shokėt - por vetė, duhan armeni si Osman Haxhiu, i dashuruar me natyrėn por pa pushtues. Rrinte ulur pėr orė tė tėra nė natyrėn e zotave nė pushime pas luftimeve, dėgjonte zėrat e kėngės sė bilbilit, laureshės dhe mendon pėr familjen.

Ja ē'thotė Enver Memisha: - Shtėpia e tij kishte qėnė baza e shėndoshė e nacionalizmės. Spitali i luftėtarėve tė plagosur, depo e armėve. Nė njė shtėpi tė tillė, familja kurrė nuk ka pasur prehje, ka qėnė e tronditur shumė herė prej rrethimeve qė i janė bėrė prej armikut fashist! Pra, tė gjitha shėrbimet e pėrmendura, familja e Tasim Halilit i kishte bėrė pėr idealin kombėtar. Ai ishte pėr njė Shqipėri Etnike dhe interesa perėdimore tė popullit shqiptar. Me intelektin e tij, shkathtėsinė e tij, luftoi dhe udhėhoqi duke mos bėrė kompromis me PK-nė, prandaj emri i tij pėrmendet me respekt nga e gjithė krahina e rrethit tė Vlorės. Ai udhėhiqej nga 10 pikėpamjet e dekallogut tė Mit'hat Frashėrit, si nė lėmin politik, ekonomik dhe tė luftės. Nuk rreshti sė luftuari pushtuesin edhe kur pas Konferencės sė Mukjes, komunistėt e pashallėkut tė Pashait tė kuq tė Gjirokastrės, filluan vėllavrasjen, sipas skenarit tė Dushan Mugoshės, pas Konferencės sė Mukjes. Ajo e bėri vendin me ėndrra tė trembura nga lidhjet me sllavo-grekėt, vėshtrimin politiko-ekonomik tė mjegulluar, duke pėrkrahur Siberinė e ftohtė tė larove tė Kremlinit. Shqipėrinė e nėnshtruan me barut e plumb, si ēiflik tė tyre dhe pėr luftėtarėt, nacionalistėt, popullin e lanė kasollet e vjetra tė "nėnė Zyrasė". Komunizmi ėshtė kolerė qė vjen nga Rusia. Mjerė vatani po qe se kjo farė e keqe do tė mbijė nė Shqipėri, duhen luftuar tė dyja - fashizmi dhe komunizmi - u thoshte kaniniotėve Tasim Halili! Me ardhjen nė pushtet tė komunistėve, filluan reprezaljet dhe spastrimi nga intelektualėt. Pėr tė u prit pabesi bizantine, si pėr tė gjuajtur nė pusi njė sorkadhe mali. Tė ēmuarit, tė devotshmit, antikomunistėt e betuar gjuanin komunistėt. Ata heshtėn dhe pritėn si dinakėt e gjakut tė shpėrfillur. Nė dhjetor 1944 e kapin pabesisht me shumė luftėtarė tė tij. Megjithė meritat e shumta tė tij, i konfiskuan dhe pasurinė. Po tė ikte jashtė, ai mund tė bėnte njė jetė mondane se ishte vetėm 34 vjeē, por ndoqi teknikėn e tė parėve, pėr tė mos braktisur Zotin, Atdheun, pronėn, familjen!!!

Shumė tortura provoi, por asnjėherė nuk u pėrkul. Nė gjyq mbajti qėndrim burrėror. E kush? - Ai. Pa mbushur 34 vjeē mund tė kish bėrė njė karrierė tė shkėlqyer, tė qetė ushtarake. Mik i Mit'hat Frashėrit, Hysni Lepenicės, tė tė gjithė nacionalistėve tė tjerė. Me tė vėrtetė nuk e kishte menduar - kishin menduar kaniniotėt, se biri i tyre do tė hynte nė hapsanat e komunistėve. Ata e mėsuan tė vėrtetėn, se Tasim Halili nė gjyq mbajti njė qėndrim burrėror, nuk pranoi akuzat fallco tė komunistėve, tė dėshmitarėve tė pacipė. Bashkė me dy tė tjerė u dėua me pushkatim, nga prokurori Qemal Klosi - babai i Fatos Klosit. Kur njė nga luftėtarėt e ēetės u pėrlot, ai i tha:"Njeriu njė herė lind dhe njė herė vdes, por tė lumtur janė ata tė vdesin pėr Shqipėrinė, komunistėt do tė mbyten nė gjakun e tyre tė krimeve dhe pastaj do tė hanė njėri-tjetrin. Rroftė Shqipėria e lirė! Mė pas, ndodhi tragjedia e vrasjes sė Tasim Halilit. Natėn e pushkatimit, si hero qė e dinte mirė pse kishte luftuar, qė e dinte mirė se ideali i tij nuk vritesh, veē po rritej nga qelia dhe do tė zmadhohej nė gjirin e tokės mėmė, nė shkallėn e parė tė Ballkonit tė Vlorės, pranė vendit tė Shenjtė tė Kuzbabasė. Komunistėt po vdisnin bashkė me idealet vrasėsve tė baba Stalinit. Tė njėmbėdhjetėt i lehtėsonin dhimbjet njėri-tjetrit, kurse prokurori Qemal Klosi i pėrgatiste karrierėn. Kriminelėt qė nuk dinė se ē'ėshtė heroi nuk pritėn t'i pushkatonin, por kur agoi e kėndoi kokoshi i parė, filluan e i godisnin me thika. Kėnga nacionaliste pushoi atėhere kur pushoi sė rrahuri zemra e Tasim Halilit me zemrat e shokėve tė tij. Pak komandantė dhe politikanė si ai, patėn fatin e tij tragjik. Njė persekutim pėr shkakun e tij, e pėsoi familja e tij, i dogjėn shtėpinė. Tre fėmijėt e tij u rritėn tek xhaxhallarėt e tij, Qazim dhe Sabri Halili. Edhe kėta hoqėn tė zitė e ullirit, duke u dėnuar me burg nga regjimi komunist i Enver Hoxhės. Shumė vetė e nderojnė sot varrin masiv ku u therėn - pushkatuan 11 vetė, midis tyre edhe komandanti Tasim Halili. Varret msasive nuk i ka "shpikur" Millosheviēi, por Dushan Mugosha e Miladin Popoviēi, i kanė zbatuar nė terren Millosheviēėt e Vlorės, Hysni Kapua, Aranit Ēela, Manush Myftiu, Shefqet Peēi dhe gjithė gjeneralėt qė u kthyen nė identitet si ēoban dhish nga ustai i tyre gjirokastrit, me zanat tė mėsuar nga Dushan Mugosha. Mjaft pyetje e pėrgjigje ngjallin interes: Sot pritet delegacioni serbo-malazez nga qeveritarėt e Vlorės, Fatos Nanua gjatė vizitės sė tij nė Vlorė, takon pėrfaqėsuesin e firmės greke "Kamatakis" nė mes tė Vlorės, por pėr natėn e zezė tė 22 qershorit 1945, ku dy burra tė lidhur kėmbė e duar me zinxhir, tė therur me thika, pastaj tė pushkatuar, nuk flet njeri!!! Hapu dhe tė pėrpish agallarėt e kuq! Nuk flet as PS-ja e grekut Theodhori Shija, as PD-ja, as Balli Kombėtar, Shoqata e Kurt Kolės me tre gishtat pėrpjetė me 1997.

Vetėm Enver Lepenica i kujton (Zoti i dhėntė fuqi pėr tė shkruar dhe shėndet!) Faji i vetėm ishte se ata donin Shqipėrinė Etnike, tė bashkuar me Kosovė e Ēamėri, se ishin kundėr serbėve Dushan Mugosha e Miladin Popoviēit. Kur do tė vendosen nė Altarin e Shenjtė tė Atdheut? Kur do tė dėnohen bishat komuniste.... sot bijtė e komunistėve tė brezit tė parė e kanė vrarė prapė Vlorėn? Mblidhni mendjen o popull i Vlorės, mos i sillni mė nė pushtet socialistėt nė zgjedhjet e tetorit. Pėr sė pari, ja jepni votėn e PD-sė Sali Berishės.


Postuar nga amoxil datė 06 Shtator 2005 - 03:55:

NJE JETE NE DIKTATURE- EUGJEN MERLIKA

NJE JETE NE DIKTATURE

(Kujtime tė njė "armiku tė klasės")

EUGJEN MERLIKA

"Ktu vaji e trishtimi

Veē ndihet ndėr shpija

Ktu ndihet tingllimi

I hekrave tė mija

E gjama e nji tė shkreti

Qi bjen vala e detit."

NDRE MJEDA



Mė duket njė detyrė morale ndaj vetvetes dhe nevojė e domosdoshme informimi ndaj atyre qė patėn fatin e mirė tė mos i jetonin dhjetėvjeēarėt e gjatė tė sistemit monist shqiptar, tė shkruaj disa faqe nga historia e jetės sime, thjesht pėr tė bėrė tė njohura disa pamje nga njė realitet, qė kushtėzoi shumė jetė njerėzish. Eshtė njė realitet, qė sot ėshtė vėnė nė tehun e kritikės nga shumė njerėz tė sferave tė ndryshme tė jetės kulturore tė kombit. Pa pretenduar tė bėj pjesė nė ato sfera, mendoj se jap njė ndihmesė sado tė thjeshtė nė shpalosjen e disa tė vėrtetave tė pakundėrshtueshme, tė pėsuara drejtpėrsėdrejti.

Vetė fakti qė po shkruaj kėto rradhė, mė detyron t’i filloj ato me njė nderim tė sinqertė ndaj gjithė atyre faktorėve e forcave qė bėnė tė mundur ardhjen e kėtyre ditėve tė reja nė tė cilat e vėrteta, e masakruar deri tani, shpaloset nė tė gjithė gjėrėsinė dhe thellėsinė e saj. Nderimi im i veēantė shkon te populli i Shkodrės, i Kavajės, i Tiranės e qyteteve tė tjera e, mbi tė gjitha, tek studentėt e Universitetit tė Tiranės qė, me guxim deri nė vetmohim, luftuan pėr demokracinė e ditėve tė sotme, duke i bėrė njė shėrbim tė madh kombit tonė. Mendoj, se pėr kėtė shėrbim, ky komb duhet t’ju jetė mirėnjohės nė jetė tė jetėve.

Gjatė jetės sime nuk kam mbajtur njė ditar tė rregullt, siē ndodh shpesh tek njerėzit. Kjo ndodhi jo pėr pėrtaci apo lėnie mbas dore, por thjesht prej njė ndjenje vetėruajtjeje, qė dhjetėvjeēarė me rradhė m’u imponua nga kushtet e njė jete tė pasigurtė, me shpatėn e Damokleut mbi kokė (rreziku i arrestimit nė ēdo ēast). Ky ditar do tė kish ngulitur si njė dokumentar shumė ēaste tė njė jete tė gjymtuar nga diktatura. Ndėrsa sot, nė moshėn 47 vjeēe, ( jam binjak me diktaturėn qė, pėr ironi tė fatit quhet "ēlirim") mė duhet t’i drejtohem vetėm kujtesės sė fashitur nga njė mori faktorėsh...

Kam lindur nė Tiranė nė prill 1944, bir i njė ēifti intelektualėsh me shkolla tė larta. Babai ka qenė inxhinjer elektrik, i diplomuar nė Grenoblė tė Francės ndėrsa nėna mėsuese letėrsie, e diplomuar me 30 me lavdėrim nė njė nga universitetet mė tė vjetra tė Evropės, nė Napoli tė Italisė. Ky ishte njė fat disi i pazakontė pėr stadin e zhvillimit tė shoqėrisė shqiptare tė asaj kohe. Jetėn e kam nga Zoti dhe nga Dr. Hamdi Sulēebeu, i cili nė asnjė mėnyrė nuk pranoi tė kryente dėshtimin e propozuar nga mjeku gjinekolog, kur nėna ishte shtatzėnė, duke u pėrgjigjur: "Mua mė kanė mėsuar nė shkollė t’i shpėtoj, jo t’i vras fėmijėt.". Por shumė herė gjatė jetės sime mė ka munduar mėdyshja nėse duhet t’i isha mirėnjohės dhuratės sė tij...

Nė klinikėn e Dr. Sadedinit, ku ka qėnė shtruar nėna ime, gjenin strehė edhe partizanėt apo guerilasit e Tiranės. Kontrolleve tė gjermanėve iu dilte para shprehja "un kam tė shtruar tė renė e Mustafa Krujės" dhe qetėsia nė klinikė sigurohej. Ndofta ky ishte njė sinjal i largėt, pararendės i pluralizmit qė do tė vinte pas pothuaj gjysėm shekulli, apo ndofta ishte njė llogaritje e hollė e mundėsive tė mbijetesės nė njė kohė qė do tė vinte me emrin e revolucionit socialist. Kėto detaje i mėsova mė vonė nga nėna, jeta e sė cilės ėshtė njė roman mė vete, me pėrmasa tragjike, e denjė pėr njė penė dostojevskiane, pėr pėrshkrimin e sė cilės nuk e ndjej veten tė aftė. Do tė mjaftonin, pėr t’a mbushur atė roman, dėshmitė e shokėve e shoqeve tė atij kalvari tė gjatė gjysėm shekullor qė sot janė shpėrndarė gjithkund, nė Shqipėri e nė botė.

Detaji i parė, i ngulitur ēuditėrisht nė kujtesėn time (kam qenė tre vjeē e nuk di a pranohet shkencėrisht njė fakt i tillė), ka qenė kacavjerrja nė hekurat e portės sė burgut tė Tiranės me fjalėt:" Babi, hajde me ne" qė shqiptoja i pėrlotur dhe me ngulmimin pėr tė mos u shkėputur nga babai brėnda saj. Aty ishte njohja ime e parė me kėtė absurditet, se si nuk mund t’a pėrqafoja babin, si dhe kontakti i parė me policin, shkaktar tė kėsaj ndalese, njė figurė qė ndryshoi vetėm fytyrat e qė mė shoqėroi gjatė gjithė rrjedhės sė lumit tė jetės sime. "Kjo ėshtė jeta jote Faust! Dhe kėtė m’a quan jetė..." Gėte

Ballafaqimi i parė i ndėrgjegjshėm me jetėn u bė nėpėrmjet arrestimeve tė babait e tė xhaxhait. Mbeta vetėm me gjyshen dhe nėnėn time tė re, asokohe 26 vjeēe.Banonim nė Tiranėn e re, nė njė shtėpi me qera, sepse shtėpia jonė ishte zėnė nga Spiro Moisiu, shefi i shtabit tė pėrgjithshėm tė ushtrisė "nacional-ēlirimtare"; ende sot nuk mė jepet e drejta tė banoj nė tė... Njė ditė tė bukur tė vitit 1947 vjen urdhėri i transferimit nga Tirana pėr nė Shijak. Nė tė njėjtėn ndėrtesė ku banonim ne ishte dhe njė vajzė jugosllave me emrin Nada. Ishte me gradė kolonele, por nuk di se ē’funksion kishte. Fliste frėngjisht me nėnėn dhe ishin miqėsuar edhe prej muzikės. Nėna i binte pianos, kėndonte shumė kėngė italiane dhe arie nga operat qė asaj i pėlqenin shumė. Urdhėri i shpėrnguljes sonė e dėshpėroi Nadėn. U mundua t’a anullonte me tė gjitha mundėsitė, ndėrhyri vetė tek ministri i brendshėm, por pėrgjigja ishte negative: " Vetėm pėr atė familje nuk mund tė bėj gjė."

Kėshtu po atė ditė u gjendėm nė kasollen e njė evgjiti, nė katėr rrugėt e Shijakut, un gjyshja dhe nėna. Babai vazhdonte odisenė e tij tė gjatė nė kampet e punės. Ai ishte dėnuar me pesėmbėdhjetė vjet burgim, sepse kishte marrė pjesė nė njė mbledhje me disa intelektualė, pėr tė krijuar legalisht njė parti opozitare, nė kohėn qė ato "lejoheshin" zyrtarisht nga " demokracia popullore".

Nuk ruaj kujtime tė veēanta nga kasollja e Shijakut, por mbas pothuajse njė viti xhaxhallarėt e babait na morėn nė Krujė, qyteti ynė i origjinės. Aty mbusha pesė vjeē. Nga qė kisha zell e dėshirė tė madhe pėr tė mėsuar, njė mėsuese shpirtmirė mė regjistroi nė klasėn e parė. Por vendimi i marrė nga Ministria e brėndshme, sė bashku me degėn e Krujės ( ndofta disi i vonuar, sepse familjet e tjera kishin vite qė qėndronin nė kampe interrnimi ) u vu nė zbatim dhe ne u detyruam tė banojmė pėr disa muaj nė qelitė e degės sė Krujės.

Para syve mė del si nėpėr mjegull figura sa e bukur aq dhe njerėzore e mėsueses sime tė parė, qė mė merrte pėrdore e mė sillte nga shkolla nė burg, ndėrsa ēdo mėngjes polici hapte portėn nė tė njėjtėn orė, pėr tė mė lejuar tė shkonja nė shkollė. Mė vjen shumė keq qė nuk i mbaj mėnd emrin e asaj vajze dhe nuk di a rron... Por i jam shumė mirėnjohės, jo vetėm se mė mėsoi shkronjat e para , por se me kujdesin e dhėmshurinė e saj prej nėne m’u bė shumė e afėrt. Nuk di a pagoi ēmimin pėr humanizmin e saj, sepse tallazet e ashpra tė luftės sė klasave nuk toleronin njė qėndrim tė tillė dashamirės kundrejt njė fėmije "armiqsh". Pėr mua ajo qe si njė rreze drite nė tunelin e gjatė nėpėr tė cilin do tė kalonte jeta ime, njė shembull qė mė tregoi se nė jetė ka dhe njerėz tė mirė, gjė tė cilėn do t’a vėrtetoja herė pas here nė vitet qė pasuan.

Aty, nė qelitė e seksionit tė Krujės, sė bashku me dy familje tė tjera ishte dhe njė grek, monarkist, i ardhur kėtej si pasojė e luftės. Ai shikonte filxhanėt e kafesė. Njė ditė i pa gjyshes filxhanin dhe i tha kėto fjalė:" Qė kėtej do tė ikni sė shpejti. Do tė shkoni larg, do tė kapėrceni male, fusha e lumenj e do tė qėndroni nė njė vend mes malesh.. Aty do tė vuani shumė, shumė dhe mbas disa vjetėsh do tė ktheheni pėrsėri nga ajo rrugė, por jo mė kėtu. Do tė qėndroni nė mes tė rrugės nė njė fushė. Aty jeta juaj do tė pėrmirėsohet, por mirė siē keni qenė ju nuk do tė bėheni kurrė mė, kurrė..." Ato gra e vajza, qė e dėgjuan, qeshėn e thanė se fall ėshtė e nuk i dihet, por greku kishte qenė si Kalkanti. Falli i tij u vėrtetua me njė saktėsi tė habitėshme...

Njė ditė nėntori tė vitit 1949 na vunė nė njė kamion e na nisėn pėr njė rrugė tė gjatė, tė gjatė, qė kalonte fusha, lumenj e male dhe pėrfundonte nė Tepelenė. Tepelena... e famshme nė historinė shqiptare si vendi nga nisi veprimtaria e njerit nga personalitetet mė komplekse e mė tė afta tė kombit shqiptar, Ali Pashės, Vezirit tė Janinės, do tė bėhej nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė njėzetė simboli mė i gjallė e mė rrėnqethės i tmerrit qė vetėm stalinizmi shqiptar mund tė shpikte. Tepelena, zyrtarisht Kampi i dėbimit, nė fakt ai i shfarosjes sė njerėzve, pa dyshim konkuronte me Mathauzenin, Aushvicin, Bukhenvaldin. Eshtė e vėrtetė se nuk pati krematoriumet e tyre, por puna e detyruar, mungesa e ushqimit, mizoria e aparatit policor e bėnin vdekjen ēdo ditė mė tė dėshiruar se jetėn. Vdekja qėndronte pezull mbi kampin tonė, e kishte pothuajse ēdo ditė prenė e vet mes njė turme heterogjene shqiptarėsh, nga tė gjitha moshat e nga tė gjitha krahinat, tė futura nė pesė kazerma tė mėdha ushtarake me qindra vetė secila.

Tepelena dhe kampet e tjera tė punės ishin varrezat e hapura mbi trupin e Shqipėrisė, dėshmitė mė tė fuqishme, mė tronditėse e mė tė pakrahasueshme tė diktaturės sė komunizmit shqiptar tė Enver Hoxhės, Mehmet Shehut etj. Tepelena ėshtė njė njollė turpi e pashlyeshme nė ndėrgjegjen e kombit. Eshtė detyrė e veēantė e demokracisė shqiptare t’i kujtojė me njė pėrmendore madhėshtore viktimat e pafajshme tė asaj tragjedie tė madhe. Eshtė edhe njė detyrė e letėrsisė sė lirė shqiptare t’i japė botės njė Arqipelag Gulag tė markės shqiptare. Tepelena ka aqė shumė material nga kujtimet e njerėzve, sa njė pendė e fuqishme ( besoj se demokracia do t’i nxjerrė ato) do tė krijonte njė vepėr madhore me pėrmasa botėrore. Tragjeditė shpirtėrore e jetėsore qė janė zhvilluar nė atė kamp nuk kanė tė numuruar.

Dita nė kamp fillonte me natė, nė orėn tre tė mėngjesit. Policėt analfabetė e nisnin nė atė orė leximin e apelit njė pėr njė tė tė interrnuarve dhe e mbaronin nė ora pesė. Pastaj fillonte marrja e mėngjesit, njė ujė i zierė qė kishte emrin ēaj. Mė pas vargu i gjatė i grave, burrave, tė rinjve nisej pėr nė mal, pėr tė plotėsuar normėn e druve- prerje e ngarkim nė kurriz- nėn vrojtimin e policėve me pushkė nė krah. Do tė furnizonin me dru ushtrinė, kampin pėr gatim, komandėn pėr ngrohje, degėn e punėve tė brėndėshme, familjet e oficerėve e tė policėve, tė nėpunėsve tė komitetit tė partisė dhe atij ekzekutiv... Njerėzit ishin kthyer nė rolin e mushkės, episodet e dhimbjeve tė kėsaj pune arrijnė maja tė tilla therėse, qė do tė fyenin ndėrgjegjen e ēdo qenieje qė quhet njeri.

Mbaj mėnd sesi natėn e Vitit tė Ri 1951, sėbashku me gjyshen, prisnim tė kthehej nėna nga mali. Gjyshja kishte gatuar diēka, njė si qull me pak miell, qė do t’a hanim pėr tė festuar Vitin e Ri. Nėna ime u kthye sėbashku me tri shoqe tė saj, vajza tė eksponentėve politikė tė njohur antikomunistė, tė ashtuquajtur "tradhėtarė". Pasi u kthyen tė gjithė nė kamp, ato polici i ngarkoi pėrsėri me dru dhe i nisi pėr nė qytet, pėr tė ēuar dru nė shtėpinė e njė oficeri tė policisė. Afėr mesnatės ato u kthyen nė kazermė. Ē’vit i ri i bukur, ndėrsa tė tjerė, tė "pėrkėdhelur tė fatit"festonin me gjithė tė mirat nė Hotel "Dajti" apo nė Pallatin e Brigadave...

Ajo punė shtazore pėrballohej me njė ushqim qė pėrbėhej nga gjashtėqind gram bukė, nga bollguri me krimba qė notonin nė lėngun e tij, e plotėsohej nga lakrat e egra, kungulli, lendet e lisit, goricat, kėto kur kishim mundėsi t’i gjenim jashtė kampit. Po t’i shtoje kėsaj tabloje kushtet higjenike tė tmerrshme, mungesėn e banjove tė mjaftueshme, tė ndėrtesave, tė vendit pėr tė fjetur (gjithsej tridhjetė cm. gjėrėsi pėr person e njėzet pėr fėmijėt), tė krijohet pamja e vėrtetė e torturės sė pėrditėshme nė atė vend tė mallkuar, qė quhej Kampi i Dėbimit.

Kėshtu, qė nė moshėn gjashtėvjeēare, u njoha me qelinė apo "birucėn", siē pėrdoret rėndom. Njė ditė, duke luajtur si fėmijė, kreva njė "sakrilegj" tė madh. Kisha gjuajtur me gurė derrat e komandės qė kullosnin tė qetė nė liri, jashtė telave me gjemba tė kampit. Polici mė kishte parė. M’u afrua, mė kapi pėr leckash e mė futi nė birucė. Ende sot mė rrėnqeth kujtimi i atyre orėve tė kaluara nė errėsirėn e birucės, i vetėm, duke qarė prej frikės sė gogolit. Jashtė mė fliste gjyshja ime e mirė: " Mos ki frikė, e mbyt nona gogolin!". Edhe ajo i rezistonte policit qė i kanosej pėr t’a larguar. Nė orėn dy tė natės njė tjetėr polic m’a hapi derėn e birucės dhe un rifitova "lirinė".

Ndofta fakte tė tilla duken pak tė pabesueshėm, por e vėrteta ėshtė se pati dhe tė tjera raste tė tilla, krahas qindrave qė pėrbėnin ligjin mizor aty brenda. Njėri ndėr to, qė mė vjen ndėrmend tani, ėshtė ai i njė gruaje tė sėmurė qė rėnkonte nga dhimbjet nė veshka e i "prishte qetėsinė" policit i cili, pėr pasojė, e lidhi nė njė shtyllė pėr njėzetekatėr orė. Mbas kėsaj ajo mezi erdhi nė vete pėr dhjetė ditė. Cinizmi dhe sadizmi i personelit tė komandės besoj se ja kalonte shumė herė figurave tė esesėve, qė vite mė parė shihnim nė filmat tanė apo tė vendeve tė tjera tė Lindjes.

Poshtėrimi dhe tortura ishin kėnaqėsitė mė tė mėdha qė ndjenin kėta ish partizanė nė marredhėniet me tė interrnuarit e ēfarėdso moshe, njerėz tė pafajshėm, krimi i vetėm i tė cilėve ishte se u pėrkisnin familjeve tė tė arratisurve ose tė kundėrshtarėve tė diktaturės sė kuqe. Emrat e toger Hakiut, aspirant Syrjait, kapterėve Selfo e Tomi, policit Ismail e sa e sa tė tjerėve janė shėmbėlltyra tė sė keqes njerėzore nė mėndjet e ish banorėve tė kampit dhe kujtohen ende mbas dyzet viteve, kur jeta ka fshirė nga kujtesa emra kryetarėsh shtetesh e qeverish.

Gratė dhe vajzat e reja qė vinin nga mali nėpėr shi me rroba tė lagura deri nė mish, duke mos patur ndėrresa ( nė ēastin e interrnimit nuk u ish lejuar tė merrnin asgjė veē rrobave tė trupit), detyroheshin tė mbuloheshin lakuriq nėn batanije, mbasi rrobat e shtrydhura i ndenin pėr t’u tharė. Ruajtėsi " vigjilent" i "rendit mė tė pėrparuar tė njerėzimit", kur e pikaste njė gjė tė tillė, shkonte dhe ia tėrhiqte batanijen duke e lėnė tė zbuluar shqiptaren " armike" nė sytė e dhimbshėm tė tė pranishmėve. Prej cilit armik ndėr shekuj shqiptari do t’a priste njė kob tė tillė? Ku t’i kėrkojmė krahasimet? Ndoshta nė rrėfimet e kuvajtjaneve tė pėrdhunuara nga idhtarėt e Sadam Hysejnit.

Puna e detyruar, uria e vuajtjet i kishin kthyer nė skelete tė gjalla mijėra njerėz. Mbi pleqtė, fėmijėt e sėmurė, vallėzonte pėrditė kosorja e vdekjes, qė rrinte e gatshme tė merrte pjesėn e saj. Nė njė kamp pune, njė tė burgosuri, kur i thanė se tė vdiq vėllai, pyeti a e kish marrė racionin e bukės pėr atė ditė. Tė tilla episode ndodhnin edhe nė kampin e Tepelenės.

Njė tjetėr kapitull mė vete, i llahtarshėm ishte ai i fėmijėve. Fėmijėt e vegjėl, qė nėnat e reja detyroheshin t’i linin lidhur nė djep gjithė ditėn, rriteshin nė mėshirėn e ndonjė plake tė huaj. Qėllonte qė mbasi kishte shkarkuar barrėn e druve, natėn, gruaja e re e gjente krijesėn e saj duke u prehur nė paqen e pasosur, me njė pamje engjėllore... Lotėt dhe mallkimet ishin shumė pak pėr tė shprehur dhimbjen; tė nesėrmen, qė nė mėngjes, e priste rrjeshti me shoqet pėr nė mal...

Fėmijėt qė mbetėn tė vetėm u rritėn pėr mėshirė nga tė afėrm e madje herė herė dhe tė panjohur, sepse nėnat u ēuan nė kampet e punės, pėr tė ndėrtuar falas "veprat e socializmit". Mė kujtohet ajo ditė e hidhur, kur u ndava nga nėna. Mundohesha t’i kacavirresha kamionit ndėrsa polici mė godiste duart. Lotė rridhnin nga sytė e atyre grave bujare malėsore qė ishin ofruar vullnetarisht pėr tė zėvendėsuar nėnėn time nė kėtė transferim, por urdhėri ishte i prerė: ajo duhej tė ndahej nga un. Polici duhej tė zbatonte kėtė urdhėr tė eprorėve, duke goditur duart e fėmijės qė nuk donte tė shkėputej nga nėna... Ē’skenė e bukur pėr njė pikturė tė denjė pėr Gojėn, subjekt i bukur pėr tė ilustruar "humanizmin socialist", tė trumbetuar me zell nė kėtė gjysėmshekulli.

"Lufta e klasave" ishte sistematike dhe me tė vdekurit. Tri herė u ndėrrua vendi i varreve, deri sa e ēuan buzė Vjosės, qė eshtrat t’i gėlltiste lumi, mbasi jetėn ua shkurtoi ajo e famshmja "vija e demarkacionit", "guri i provės pėr marksistė-leninistėt shqiptarė". Dikush edhe sot i quan tė drejta e, madje tė dobishme, kėto pėrbindshmėrira, i pėrligj me "luftėn e ftohtė", me diversantėt. Mė vjen ndėrmend personazhi i Hamletit, nė bisedė me t’ėmėn, kur shprehet:" Do tė ve njė pasqyrė ku tė shohē tė zit e zemrės tėnde...". Kėtė pasqyrė e ka pėr detyrė ēdo njeri i lirė t’ua verė para strategėve "tė lavdishėm" t’asaj lufte, qė mishėronte nė vetvete gjithshka mefistofelike kishte nė natyrėn njerėzore, skutat e errėta tė sė cilės i kish njohur aqė mirė kollosi Dostojevski, duke parahikuar edhe rrezikun, njėqind vite mė parė.

Dy vite shkollė nė qytetin e Tepelenės. Vetėm nxėnėsit lejoheshin tė dilnin jashtė rrethimit tė telave me gjemba, pėr tė vazhduar shkollėn shtatėvjeēare. Vetėm nė arsimin e detyrueshėm nuk u bė dallim, atė mund t’a merrnin tė gjithė. Mė dalin parasysh skenat e vajtjes dhe kthimit nga shkolla. Mė merrte pėr dore njė vajzė mirditore, Bardha. Ishte mė e madhe nga un, mė e rritur, megjithėse ishim shokė klase. Ajo ishte kushėrira e Pal Mėlyshit, familjen e tė cilit e kishim karshi pėr karshi nė kazermėn e parė. Mėsonim tė gjithė ne, fėmijėt e kampit; megjithėse t’uritur e tė zhveshur, ishim mė tė mirėt nė mėsime. Ē’ishte ajo fuqi qė na jepte krahė tė pėrballonim ēdo ditė atė skėterrė? Ē’forca madhore viheshin pėrkrah nesh, pėr tė na siguruar mbijetesėn? "Zot i madh na ndihmo!", kjo ishte ofshama nga thellėsia e shpirtit, vetvetiu nė ēdo ēast dhimbjeje e ligėshtimi...

Mbas dy vitesh qėndrimi nė kampin e Tepelenės erdhi urdhėri qė fėmijėt tė liroheshin nga interrnimi. Kush pati familjarė tė lirė vajti tek ata. Un mbeta i vetėm me gjyshen, deri sa xhaxhai i babait, mjek i dėgjuar i fėmijėve nė Korēė, mė mori nė shtėpinė e tij. Ai me tė shoqen u bėnė pėr mua prindėr tė dytė, mė trajtuan me dashuri e dhėmshuri tė madhe, u kujdesėn pėr fatin tim gjithė kohėn, u pėrpoqėn me tė gjitha mėnyrat tė ndreqnin sadopak jetėn time tė nisur keq. Por plaga nė shpirtin tim ishte shumė e thellė. Kushtet materiale tė jetės sime ishin si dita me natėn me tė shkuarėn, por mungesa e prindėrve nuk mbushet me asgjė, sado qė un gjeta prindėr tė dytė qė i desha me gjithė shpirt. Mėndja ime shkonte pėrtej telave me gjemba, ku veē e veē qėndronin gjyshja, nėna dhe babai. Pasiguria, ankthi pėr jetėn e tyre, malli, dhimbja mė bėnin qė fshehtas tė derdhja lotė tė hidhur. Ata lotė fėmije tetė vjeēe, ashtu si tė mijėra fėmijėve anekėnd Shqipėrisė ishin perla qė "stolisnin" kurorat e tė fuqishmėve tė botės. Por nė atė moshė tė njomė ne fėmijėt nuk i kuptonim gjėrat, kurse sot ata nuk e kanė naivitetin tonė tė atėhershėm.

Prindėrit tanė asokohe nuk bisedonin nė sytė tonė pėr gjendjen e tyre e tė vendit, apo problemet politike. Terrori kishte depėrtuar deri nė qeliza dhe askush nuk guxonte tė thoshte tė vėrtetėn. Kėshtu qė ne brumoseshim me dashurinė e "pafund" pėr Partinė, xhaxhi Enverin, mbi tė gjitha pėr xhaxhi Stalinin. Kėta iluzione, qė na fuste shkolla, binin ndesh me trajtimin tonė nė jetė, por ne nuk ishim nė gjėndje tė mendonim me kokėn tonė. Mė kujtohet njė episod sa qesharak aqė dhe i dhimbshėm. Kisha vajtur pėr takim tek nėna qė ishte nė kampin Nr. 3 tek Fabrika e tullave nė Tiranė. Ishte vera e vitit 1953. Nėna dhe shoqet e saj punonin nė kaminat e tullave brėnda telavet tė kampit. Mua mė lejoi oficeri tė qėndroja dy ditė brėnda nė kamp. Nė bisedė me gratė dhe vajzat qė banonin nė njė dhomė me nėnėn (mund tė ishin rreth njėzet veta) un i pyeta ato pa tė keq nėse kishin qarė kur vdiq Stalini. Ato filluan tė qeshin dhe thanė se e vetmja gjė e mirė qė pėrfituan ishte se patėn dy ditė pushim. Un, i indoktrinuar nga shkolla dhe jeta jashtė, ju pėrgjigja me inat: "Mirė ja u bėjnė juve qė ju mbajnė kėtu brėnda". Ato shpėrthyen pėrsėri nė gaz.Kishin tė drejtė tė qeshnin me mua, qė kisha harruar Tepelenėn dhe s’kuptoja autorėt e vėrtetė tė tragjedisė. Nė krahasim me fėmijėt e sotėm, qė ngrenė dy gishtat lart, ne duhet tė pranojmė se kemi qėnė shumė naivė, pėr tė mos thėnė tė marrė e ndoshta kjo spjegon dhe jetėgjatėsinė e dogmave staliniste pėr dhjetėvjeēarė tė tėrė.

Por dua tė kthehem pėrsėri te Tepelena, njė gozhdė e ngulur thellė nė ndėrgjegjen, zemrėn dhe trurin e shumė bashkatdhetarėve tė mi tė mesit tė shekullit njėzetė. Strategjia e shfarosjes fizike shoqėrohej me njė tjetėr, ende mė djallėzore, atė tė shprishjes sė njeriut, pėr tė cilėn nuk kurseheshin mjetet e mėnyrat mė tė ndryshme. Nė kushte jashtzakonisht tė vėshtira fizike, morale e psikologjike, shumica dėrmuese e asaj bashkėsie e mbajti ballin lart, nuk e nxiu faqen, ruajti dinjitetin, karakterin, respektin e dashurinė pėr njėri tjetrin. Nė kazerma tė mėdha, me dy rradhė shtretėrish flinin mbi pesėqind vetė e pėr ēudi tė "arkitektėve tė ndritur" tė asaj poshtėrsie njerėzore asnjė skandal moral nuk ndodhi. Tė gjithė u quajtėn motra e vėllezėr e tė tillė mbetėn nė kujtimet e njėri tjetrit, duke sfiduar diktaturėn dhe ligjet e saj mizore. Pa asnjė ndihmė, ata njerėz mes tė cilėve jetova dy vjet, pėrballuan ata vite tė gjata derisa mė 1953, si pasojė e "qiejve tė hapur" dhe trysnisė sė opinionit tė jashtėm, Qeveria vendosi mbylljen e kampit famėkeq tė Tepelenės.

Pėr "ēudi", mbasi "morėn vesh" nga gazetat dhe radiot e huaja praninė e metodave tė shfarosjes nė praktikėn e pėrditėshme tė kampit, oficerėt e Ministrisė sė Brendėshme, qė erdhėn pėr tė komunikuar prishjen e tij, si zėdhėnės tė denjė tė padronėve tė tyre, shprehėn "habinė" pėr ēka kishte ndodhur. Hipokrizia kriminale shkonte deri nė ngarkimin e pėrgjegjėsisė viktimave, mbasi "nuk qenkėshin ankuar mė lart", njė mėnyrė sa e ndyrė aq dhe cinike pėr tė fshehur ata qė kishin projektuar deri nė detaje krimin e qė drejtonin fatet e vendit. Ishte njė pėrpjekje trashamane pėr tė shpėtuar "faqen e larė" tė udhėheqėsve, pėr tė cilėt "njeriu ėshtė kapitali mė i ēmuar". Eshtė pėr t’u habitur fakti qė ende sot e kėsaj dite ka njerėz qė me ndėrgjegje thonė se "uji vjen i kulluar nga lart, por turbullohet poshtė", se Qeveria mendonte pėr njerėzit por kuadrot poshtė veprojnė simbas dėshirave tė tyre. Ēfarė naiviteti pėr tė gjetur spjegimin e aqė shumė tė kėqijave!

Mbas strategjisė sė shfarosjes sė kampit tė Tepelenės udhėheqja projektoi njė sistem tė ri pėr atė masė njerėzish qė pėrfaqėsonte "opozitėn" ndaj socializmit. Kish vdekur Stalini dhe themelet e veprės sė tij kishin filluar tė lėkundeshin nė vendin e tij; pregatitej takimi i Gjenevėsi Katėr tė Mėdhenjve, Nikita Krushovi filloi tė fliste pėr kurs tė ri. Udhėheqja staliniste shqiptare mendonte se nuk ishte mė i dobishėm terrori masiv, i ushtruar pėr dhjetė vite me rradhė. Shembujt e tij janė fakte bindėse e tė shumta. Mjafton tė kujtojmė Bedenin, Orman-Pojanin, Vloēishtin, Vlashukun e tė tjerė kampe pune tė detyruar, ku kanė vdekur me qindra tė dėnuar politikė, ku njeriu varrosej i gjallė nė llucėn e kanalit nga ēizmja e policit. Tė kujtojmė gjithė ata tė pushkatuar pėr bombėn e hedhur nė oborrin e Ambasadės Sovjetike, represionin e pashėmbullt mbi popullin e Mirditės mbas vrasjes sė Bardhok Bibės e tė tjera shfaqje mizore tė diktaturės komuniste nė ata vite tė kobshme.

Tani duhej ndryshuar taktika. Interrnimi merrte njė formė tjetėr dhe vendi i zbatimit tė tij u caktua Lushnja, njė qytet nė qendėr tė Shqipėrisė, pranė kėnetės sė Tėrbufit. Aty do tė ndėrtohej njė fermė e re dhe kishte nevojė pėr krahė pune. Kėtu u grumbulluan shumica e t’interrnuarve, tė shpėrndarė nė kampe tė ndryshme. Kėtu edhe un u bashkova me gjyshen, nėnėn dhe xhaxhain qė kishte kryer dėnimin e tij me burg.

Kushtet e jetesės u pėrmirėsuan nė krahasim me Tepelenėn. Familjet u strehuan nė baraka e dhoma tė veēanta, me njė minimum komoditeti e me njė varfėri tė skajshme. Por t’interrnuarit i vunė gjoksin punės nė bujqėsi e, me djersėn e tyre, filluan tė ushqehen tė shkėputur nga kazani me bollgur. Me mund e sakrifica themeluan sektorėt e fermės mė tė madhe nė Shqipėri. Nė sajė tė punės sė tyre Lushnja u bė hambari i Vendit.

Populli i Lushnjes, megjithė trysninė e vazhdueshme psikologjike e propagandėn e egėr partiake, qė i paraqiste tė "tėrrnurit" si armiq, nuk u soll keq me ne. Pjesa dėrmuese e lushnjarėve e kuptonin se ne ishim viktima tė pafajshme. Ndryshe nga qėndrimi armiqėsor i tepelenasve, ata shfaqėn karshi nesh mirėkuptim e nė jo pak raste simpati e miqėsi.

Me Lushnjen lidhet gjithė jeta ime, nga mosha dhjetė vjeē e kėndej. Aty vazhdova shkollėn shtatėvjeēare e mė vonė tė mesmen nė gjimnazin qė u hap mė 1956, ku pata fatin tė bėja pjesė nė maturėn e parė. Koha e shkollės, kujtimet e saj janė ndoshta pjesa mė e bukur e jetės sė njė tė riu. Sa keq qė kėtė kohė e kushtėzonte gjithmonė pozita shoqėrore, "fati" i tė lindurit me njė mbiemėr tė caktuar, fakti i tė qėnit bir i njė tė burgosuri dhe i njė tė interrnuareje. Dhe frymėmarrja ngushtohej, kur ēdo ditė tė rrinte mbi kokė, si shpata e Damokleut, shprehja " a e din se kush je ti?". Kėshtu u rritėm un dhe shokėt e mi, pa pretendime, pa ėndrra, tė cunguar shpirtėrisht, tė kėnaqur me njė copė bukė me gjizė apo sheqer, tė ndrojtur pėr tė treguar tė vėrtetėn e jetės sonė.

Ne jetonim mes njerėzve, nė shkollė kishim marredhėnie me mėsues e nxėnės. Para ekranit tė kujtesės kalojnė tė gjithė e njė pjesė e mirė e tyre mė ringjall respekt e konsideratė tė thellė. Si mund t’i harroj mėsuesit e mi, qė nuk bėnė karshi meje dallim me tė tjerėt me ndėrgjegjen e tyre, qė mė dhanė notėn qė meritoja, qė nuk m’i vunė orė e ēast para syve muret e luftės klasore, qė shfaqėn mirėkuptim, dhėmshuri, konsideratė, dashamirėsi, dhe atėhere kur ju kėrkohej e ju bėhej presion pėr tė kundėrtėn?

Emrat e drejtorit Llazar Prifti, tė mėsuesve Thoma Papa, Liri Kazazi, Pirro Risilia, Rexhep Ballhysa, Shefqet Karaj, Niko Deda, Hajro Babameto, Pėllumb Omari, Myfit Juka etj. i kujtoj me dashamirėsi dhe sot, mbas tridhjet e njė vitesh tė mbarimit tė shkollės. Njė pjesė prej tyre nuk janė mė, i nderuar qoftė kujtimi i tyre, njė pjesė janė nė pension e ndonjeri vazhdon punėn e tij. Mbas kaqė vitesh ata ndoshta nuk mė kujtojnė , por un i sjell ndėr mend dhe uroj tė kenė mbetur ashtu sikurse i njoha, tė mos jenė bėrė robotė tė ideologjizuar tė njė politike qė bie ndesh aqė shumė me profesionin e tyre fisnik. Ishte njė fat pėr mua qė pata tė bėj me ata mėsues, shumica tė brezit tė vjetėr, sepse kam parė dhe mėsues tė ditėve tona, pėr tė cilėt do tė kishte qėnė mė e pėrshtatėshme puna e policit apo oficerit tė sigurimit.

Marredhėniet me shokėt e shoqet e shkollės, sidomos tė klasės, kanė qėnė, me pėrjashtime tė rralla, shumė tė mira. Un nuk e di se ē’kanė thėnė ata nė mbledhjet e tyre tė rinisė, ku s’mora pjesė asnjėherė, ku lektorė tė ndryshėm u predikonin pa pushim thellimin e luftės sė klasave, pra shkėputjen prej nesh, por me mua ata ishin gjithmonė tė sjellshėm e njerėzorė. Vitet qė pasuan e vunė nė provė akoma mė tė fortė shoqėrinė tonė. Pėr disa prej tyre si Goni, Xheni, Berti, Halili, Lakja e tė tjerė shokė e shoqe tė klasės e tė shkollės uroj qė tė jem ndonjėherė nė gjendje t’ua shpėrblej miqėsinė, ashtu siē e meritojnė dhe siē dėshiroj un.

Kanė kaluar tre dhjetėvjeēarė nga mbarimi i gjimnazit. Ne tė gjithė po i afrohemi ose i kemi mbushur tė pesėdhjetat. Secili ka problemet e tij familjare e personale, por vazhdojmė t’a ruajmė konsideratėn pėr njeri tjetrin; sa gjė e bukur! Rrugėt tona nė jetė qenė tė ndryshme. E imja dhe e disave si un qenė thikė tė pėrpjeta, me hone tė tmerrshme anash, por dhe ajo e shokėve tė mi me "biografi tė mirė" nuk qe fushė me lule. Pati ndonjė prej tyre qė bėri karrjerė e, nga lartėsia e saj, pati raste qė nuk denjoi as tė mė jepte tė njohur sepse un isha i interrnuar, ose ndoshta pati frikė se dikush mund t’i kėrkonte llogari se mbante "lidhje" me armiqtė. Por pati dhe nga ata qė pėrmenda mė sipėr qė shfaqėn shenja miqėsie nė ditėt mė tė vėshtira pėr mua, qė nė heshtje sfiduan diktaturėn, duke i lėnė tė kuptojė asaj se ndjenjat njerėzore nuk mund tė prangosen nga parimet e urryera tė saj.

Ndėrkaq vazhdonte odisea e shpėrnguljeve nga njė sektor nė tjetrin, simbas nevojave tė fermės dhe dėshirės sė drejtuesve tė Degės P.B. tė Lushnjes. Deri mė 1957, pėr katėr vite, qėndruam nė njė dhomė tė vetme nė Plug. Flinim pėrtokė sepse nuk kishim krevate. Na ndriēonte bishtuku, njė kandil i vogėl, derisa tė afėrmit tanė na sollėn njė llambė me vajguri. Ngroheshim nė flakėn e krahneve tė pambukut apo tė degėve tė krasitura tė ullirit, qė nėna ime i sillte nė kurriz, mbasi kishte punuar gjithė ditėn nė fushė. Megjithė vėshtirėsitė e mėdha materiale, na e mbante lart moralin dashamirėsia pėr njėri tjetrin, ideja e vuajtjes sė pėrbashkėt, e qėndresės ndaj sė keqes qė na imponohej.

Sjell ndėr mėnd netėt e Vitit tė Ri qė festonin sė bashku njėzet apo tridhjet veta. Urimet bėheshin me nga njė gjysėm gote vere e shoqėroheshin me ndonjė karamele apo nė rastin mė tė mirė me ndonjė mollė apo portokall. Prisnim mesnatėn duke kėnduar e duke treguar anekdota pėr tė qeshur. Nuk kishim as radio e as muzikė, as dritė elektrike e as tavolina, por ngushėlloheshim me njėri tjetrin e me ėndrrat qė secili ne vetvete thurte pėr ditė mė tė mira.

Mė 1957 nė Savėr qėndruam afėrsisht njė vit, porse mė 1958 hapej sektori i Gradishtės. U caktuam gjithėsej, si fillim, pesė gjashtė familje, ato me laps tė kuq, siē shprehej me sinqeritet Kryetari i atėhershėm i Degės. Dy baraka dhe dy shtėpi, pa ujė, pa dritė dhe pa rrugė; ky ishte sektori i ri qė do tė ngrihej nė mes tė ish kėnetės sė Tėrbufit. Kėnetėn e thanė tė burgosurit, mes tė cilėve dhe babai im. Por mbi torfėn shekullore tė kėnetės duhej ngritur ferma e re. Ky ishte misioni qė ju ngarkohej tė inerrnuarve. Duhej tė sakrifikoheshin ata tė parėt, siē duhej tė punonin tė burgosurit politikė nė tė gjitha " veprat e mėdha" tė socializmit, qė regjimi i trumbetoi me bujė, gjatė gjithė kohės si "arritje" tė klasės puntore. Kėto arritje ngriheshin mbi jetėn, djersėn, gjakun , urinė e qindra e mijra vetėve, skllevėrve modernė tė njė shoqėrie, qė kishte pėr mision "zhdukjen e shfrytėzimit tė njeriut nga njeriu"...

Njė polic, njė brigadier, njė agronom, kėta ishin drejtuesit e sektorit tė ri, padronė tė plotfuqishėm , qė diktonin nga mėngjezi nė mbrėmje jetėn e pėrditėshme. Buka vinte ēdo ditė me njė qerre, herė herė dhe nė mbrėmje vonė, e qerrexhiu i shkretė, xha Hidajeti, vuante nėpėr baltra rrugė e pa rrugė. Njė natė ai nuk u kthye mė...Kanali qė nxori trupin e tij tė mbytur mori emrin Kanali i Hidajetit...

Pak nga pak popullsia e Gradishtit u shtua, erdhėn aty tė interrnuarit e Kuēit tė Kurveleshit. Kishte mes tyre intelektualė tė vėrtetė, me universitete tė mbaruara jashtė Shtetit, me bagazhin e kulturės perėndimore, me disa gjuhė tė huaja. Kishte mes tyre klerikė si Kardinali i parė i ardhshėm i Kishės katolike shqiptare, Dom Mikel Koliqi, Dom Nikoll Mazrreku (satiriku Nikė Barcolla), At Mark Harapi, pėrkthyes nė shqip i Manxonit, publiēistė si Mitat Aranitasi, juristė si Ibrahim Sokoli apo Mark Temali, profesorė si Guljelm Deda, pėrkthyes nė shqip i poemės monumentale "Orlandi i ēmėndur", apo Nedim Kokona, oficerė akademistė si Ali Erebara apo Valentin Pėrvizi. Ardhja e tyre gjallėroi jetėn e kampit. Ishin kėta njė pjesė e vogėl e opozitės antikomuniste, tė gjithė kishin qėnė nėpėr burgje. Mbas plotėsimit tė dėnimit interrnoheshin me vendime administrative dhe viheshin nėn vartėsinė e drejt pėr drejtė tė njė polici, qė mezi lexonte emrat e tyre dy herė nė ditė. Sa "zemėrgjėrė" ishte diktatura me inteligjencėn...

Prej tyre mėsova shumė gjėra; rrija e diskutoja me ta, isha i etur pėr dije dhe thithja ē’tė mundja prej tyre. Mė pėlqente shumė letėrsia, lexoja gjithshka, nga klasikėt grekė deri tek shkrimtarėt e kohės. Mbi tė gjithė adhuroja Shekspirin, e lexoja dhe e rilexoja herė mbas here. Nė tragjedinė e Hamletit, pjesė tė sė cilės i kisha mėsuar pėrmendėsh, mė dukej se gjeja diēka nga vetvetja. Bisedat me ata burra t’urtė e me kulturė mė jepnin shumė mė tepėr njohuri se sa mėsuesit e mi tė sapodiplomuar nė Universitetin e Tiranės. Ata njerėz tė mirė, qė mė deshėn si fėmijėn e tyre, mė mėsuan se si duhej vlerėsuar arti, mė folėn pėr Emersonin e Dostojevskin, pėr De Sanktis e pėr Frojdin, Emil Ludvigun e Lajosh Zilahin e sa e sa personalitete tė tjera tė kulturės dhe artit botėror, qė ideologjia nė pushtet i linte qėllimisht jashtė njohjes sonė...

Kujtimi i atyre njerėzve, sidomos i Ibrahim Sokolit, do tė mbetet pėrmua gjithmonė i gjallė, duke i qėnė mirėnjohės pėrjetė pėr ato qė mė mėsuan nė atė moshė tė re, kur kisha aq dėshirė pėr tė zgjeruar horizontine e dijes. Ai mė fliste dhe pėr poetėt tanė tė brezit tė paraluftės, tė cilėt i kishte njohur nga afėr, pėr Migjenin qė mė pėlqente shumė, pėr Gaspėr Palin, Qemal Stafėn. Njė ditė ai mė foli pėr njė emėr tjetėr , qė m’u ngulit thellė nė mėndje: Qemal Draēini. Kishte qėnė njė talent i rrallė nė fushėn e kritikės, por fatkeqėsisht kishte patur njė fund tė tmerrshėm nė moshėn mė tė mirė. U arrestua dhe nuk dihet mirė se si, vdiq nė birucė apo u pushkatua pa gjyq, nė ato vite tė para tė pushtetit komunist, kur lufta pėr zhdukur inteligjencėn tonė nacionaliste kishte marrė pėrmasat e genocidit tė pilotuar nga Beogradi.

Isha nė vitin e fundit tė shkollės sė mesme dhe detyrohesha tė banoja nė njė kazermė punėtorėsh nė Pluk e njė herė nė javė shkonja nė shtėpi, nė Gradishtė. Haja si tė mundja, nė mencė apo nė restorant. Kuota ime ditore ishte 50 lekė. Me to duhej tė haja mėngjez e drekė. Nga ato para duhej tė kurseja pėr tė blerė biletat e kinemasė dhe librat, me tė cilėt isha dashuruar. Ai vit, 1959-1960, ishte ai i vėrshimit tė filmave tė rinj sovjetikė. Ndihej nė ta fryma e re nė trajtimin e temės sė luftės nėpėrmjet deheroizmit, por dhe ekranizoheshin vepra tė mėdha tė letėrsisė klasike ruse, pėr tė cilėn kisha shumė simpati. Filluan tė vinin dhe filma nga vendet e tjera, prodhime italo-franceze, egjyptiane, meksikane etj. Kinemaja ishte pėr brezin tim, nė atė kohė, argėtimi mė i bukur. Por filmat, njė herė nė ēdo dy ditė, mė hanin gjithė mbasditen. Kur kthehesha nė kazermė nuk kisha mundėsi tė mėsoja, sepse njerėzit bisedonin e bėnin shaka me njėri-tjetrin e, nė atė zhurmė, ishte e pamundur tė pėrqėndroheshe pėr tė studjuar. Atėhere ngrihesha nė mėngjez herėt e plotėsoja mėsimin.

Nė kėto kushte mbarova gjimnazin me rezultate tė mira e me njė ėndėėrr magjike nė tru: tė vazhdoja studimet e larta. Nė verėn e 1960 ės m’u krijuan disa iluzione se do tė mund tė vazhdoja shkollėn e lartė nė degėn e matematikės. Njė sėrė faktorėsh m’a pėrkundėn nė djep ėndrrėn mė tė bukur tė jetės sime, ėndėrr qė ushqehej dhe nga naiviteti i adoleshentit pėr drejtėsinė shoqėrore. Por gushti, me listat e shpallura tė studentėve, e vrau barbarisht atė. Si i mbyturi, qė kėrkon njė fije floku pėr tė shpėtuar, un pėrdora atė mjet qė ishte dhe mbetet njė iluzion tepėr zhgėnjyes pėr kėdo qė kėrkon tė gjejė sado pak drejtėsi, letrat drejtuar autoriteteve mė tė larta partiake e shtetėrore. Kėshtu, gjatė njė viti tė tėrė, ju drejtova me rradhė Manush Myftiut, Mehmet Shehut,Enver Hoxhės, me shpresė se ndonjeri prej tyre mund tė kryente "mrekullinė" pėr tė mė dhėnė njė tė drejtė studimi, nė njė kohė kur flitej se " fėmijėt nuk duhet tė paguajnė fajet e prindėrve". Pėrgjigjet ishin po ato stereotipe: "Drejtohuni organeve kompetente", njė pėrzierje cinizmi e talljeje, pėrgjigje qė shumė kush nga brezi im besoj se ka patur rastin t’a marrė vetė nė sa e sa kėrkesa.

Nuk arrija tė pajtohesha nė vetvete me kėtė mur qė mė dilte pėrpara, kacavirresha me thonj e me dhėmbė pėr t’a kapėrcyer, por rrėzohesha e prapė filloja si Sizifi ngjitjen e gurit nė majė tė malit. Isha vetėm gjashtėmbėdhjetė vjeē dhe vetja mė dukej si Hamleti nė mėdyshjen e tij proverbiale" Tė rrosh a tė mos rrosh". Mė dukej ēdo gjė e kotė dhe vetė jeta pa ngjyrė, sikur mė rėndonte mbi shpatulla e nė shpirt njė peshė e madhe,qė nga njė ēast nė tjetrin mund tė m’a merrte frymėn. Askush nuk kishte fuqi tė mė ndihmonte pėr tė plotėsuar dėshirėn, sa tė drejtė aq dhe njerėzore, tė studjoja e dijet qė do tė merrnja t’i vija nė shėrbim tė popullit tim. Un isha njė pjesėz e vogėl e tij, por mė mohohej pėrkatėsia, sepse gjyshi im kishte qėnė Kryeministėr nė kohėn e luftės, kur un nuk kisha lindur. Un isha dėnuar qė pa lindur pėr tė qėnė vetėm skllav, kjo ishte logjika kriminale e udhėheqėsve tė PPSh sė, qė pėrcaktonin deri nė detaje ecurinė e jetės sime. Kjo ishte shpata e "diktaturės sė proletariatit", qė hynte thellė deri nė ėndrrat tona, i vriste, i masakronte ato, edhe nėse njė citat i Leninit "Duhet t’ėndėrrojmė" shkruhej me gėrma tė mėdha nė stendat e shkollave...

Kjo ishte njė dhimbje e thellė edhe pėr prindėrit e mij tė shumėvuajtur, qė dikur kishin folur gjatė se ku do tė mė ēonin pėr tė studjuar, nė Oksford apo nė Sorbonė. Nė atė vit isha bashkuar dhe me babanė qė, mbas katėrmbėdhjetė vitesh jete burgu, ishte kthyer nė shtėpi. Mė kishte lėnė dy vjeē e mė gjente maturant, me dėshira tė mėdha pėr tė hapur rrugėn e jetės, por nė pamundėsi pėr tė bėrė gjė pėr tė. Fatin tim e kishin dhe shumė tė tjerė qė, nė kushte tė pėrafėrta me tė miat, detyroheshin t’i nėnėshtroheshin iluzioneve tė humbura nė shkretėtirėn e padrejtėsisė qė rrėnonte ēdo gjė e qė ishte vėnė nė piedestalin e pushtetit.

Nė vitin qė pasonte, xhaxhai i babait tim, qė mė mori fėmijė nga kampi i Tepelenės, bėri dhe njė pėrpjekje tjetėr. Mė mori nė Korēė e mė regjistroi nė vitin e fundit tė shkollės pedagogjike "P.N.Luarasi". Qėndrova nė atė shkollė deri mė dhjetė nėntor 1961. Mund tė them me bindje se ato dy muaj e gjysėm ishin ditėt mė tė bukura tė jetės sime gjer mė sot. M’u duk se m’u hoq pesha nga shpatullat, ndjehesha i barabartė me shoqet e shokėt e shkollės, qė shpejt u miqėsuan me mua, ndoshta nga qė nuk e dinin mirė historinė time. Deshėn tė mė bėjnė dhe antar tė organizatės sė rinisė. M’u duk se gjeta njė oaz gjelbėrimi nė shkretėtirė; nė horizont mė pėrvijohej detyra fisnike e mėsuesit nė ndonjė fshat, sigurisht tė largėt, por isha i vendosur tė pėrballoja ēfarėdo vėshtirėsie, mjafton qė tė mos shkėputesha nga librat.

Nė pushimin e madh, mbas dy orėsh mėsimi tė datės dhjetė nėntor, drejtori mė thirri nė zyrėn e tij. Aty gjeta njė oficer e njė polic. Oficeri mė tha se vendimi i Komisionit tė Interrnim-Dėbimeve ishte qė tė kthehesha pranė familjes nė Gradishtė tė Lushnjes. Ai komunikim qe si njė sopatė e mprehtė qė priste sythet e porsaēelura tė shpresave tė mia pėr tė ardhmen. U pėrshėndeta pėr herė tė fundit me ata shokė e shoqe tė shkollės qė takova aty. Maqina me dy policė mė priste nė oborrin e hyrjes dhe hipa nė tė pėr tė shkuar nė shtėpi. Ishte hera e fundit qė shkelnja si nxėnės oborrin e njė shkolle, ishte dita e fundit qė mbanja libra shkolle nė duar...

Nė shtėpi, mes lotėve tė dėshpėrimit tė prindėrve tė mi tė dytė, qė mė deshėn aqė shumė, mora plaēkat dhe librat e mjia pėr t’u futur pėrsėri nė Gazin qė mė ēoi nė degėn e PB tė Korēės. Po atė ditė u nisa pėr nė Lushnjė, duke pėrfunduar atė natė nė Savėr tek nėna e gruas sė xhaxhait, tek e cila kisha ndenjur, pėr tė kryer vitin e tretė tė gjimnazit. Ajo ishte njė grua fatkeqe malėsore, sė cilės diktatura komuniste i kishte vrarė burrin dhe e kishte dergjur kampeve tė interrnimit, me tre fėmijė tė vegjėl, qė nga viti 1945. E desha sinqerisht atė plakė tė thjeshtė por stoike, qė mė shtroi me bujari sa e sa herė sofrėn e saj e qė shkoi e pėrvėluar nga malli pėr djalin, qė u arratis para njėzet vitesh e tė cilin nuk e pa mė...

Tė nesėrmen, nė njė ditė me shi, u nisa pėr nė Gradishtė nė kėmbė, mes baltave tė fushės. Shiu vazhdonte, qielli ngjyrė gri sintonizohej bukur me gjėndjen time shpirtėrore. Tashmė jeta ime ishte pėrcaktuar. Ajo nuk mundi tė rridhte gjėkundi, veēse nė shtratin e saj tė kampeve tė interrnimit. Nuk kishte forcė nė botė t’a ndryshonte kėtė rrjedhė...

Vite mė vonė, ēuditėrisht, mė ra nė dorė njė letėr e gjyshes sime nga Italia. Ajo tregonte se si ishte munduar me tė gjitha mėnyrat, duke pėrdorur gjithė njohjet e saj nė instancat e larta tė Shtetit italian e tė organizmave ndėrkombėtare, pėr tė mė tėrhequr atje pėr tė vazhduar studimet, por pa rezultat. Mbas shumė pėrpjekjesh, njė gazetar francez i ishte afruar dhe e kishte pyetur: " Zonjė, ju kam parė shpesh nė kėto zyra, ēfarė halli keni?" Gjyshja i kishte spjeguar rastin tim. Pėrgjigja e tij kishte qėnė: " Mė vjen shumė keq, nė ēfarėdo vendi tė Botės do tė kisha patur mundėsi t’ju ndihmonja, vetėm nė Shqipėri nuk mundem. Atje s’ka asnjė mundėsi komunikimi. Mos u lodhni kot."

Ikja ime nga shkolla bėri shumė pėrshtypje tek bashkėnxėnėsit dhe mėsuesit e mij. Tė gjithė ata shkuan tek xhaxhai nė shtėpi, pėr tė shprehur keqardhjen e tyre. Ju jam tepėr mirėnjohės atyre tė gjithėve pėr gjestin bujar e tė guximshėm qė shprehte pa mėdyshje njė formė proteste karshi dhunės sė verbėr tė regjimit qė godiste pa mėshirė. Ata nuk e njihnin atė , por vendimi i largimit tim pėr ta ishte i papranueshėm, nė raport me sjelljen time karshi tyre.

Tani mė duhej tė ballafaqohesha me punėn e krahut. Isha i dobėt nga trupi, por vullneti nuk mė mungonte. Babai punonte nė ofiēinėn e fermės si tornitor. Puna e tij e ndershme dhe cilėsore vlerėsohej nga eprorėt e tij, nėpėrmjet tė cilėve munda tė gjej njė vend pune nė Investimin e fermės si puntor ndėrtimi, pėr tė mos qenė puntor bujqėsie. Aty kisha shokėt e mij, moshatarė ose mė tė rritur, me tė cilėt na bashkonte rruga e gjatė e vuajtjeve tė pėrbashkėta, privacionet, dėshirat e pasendėrtuara, miqėsia e sinqertė...

Mbas disa muajsh, sė bashku me prindėrit, un shkova pėrsėri nė sektorin e Plukut, gjithmonė familjarisht nė gjėndje interrnimi. Tashmė jeta kishte pak ndryshime; ditėt, muajt, vitet kalonin tė njėjtė.Format e luftės sė klasave, qė peshonin mbi ne, ishin nga mė tė ndryshmet. Ato shfaqeshin dhe nė banesėn e pamjaftueshme, gjė qė nuk u zgjidh kurrė nė jetėn time dyzeteshtatė vjeēare. Kam jetuar gjithmonė nė kasolle tė ndėrtuara vetė me kallama e baltė. Kam fjetur tre vjet nė dhomėn e beqarėve, mbasi kishim vetėm njė dhomė, nė tė cilėn flinin prindėrit, hanim, rrinim, prisnim ndonjė mik tė rrallė qė kujtohej tė vinte. Njė tjetėr formė ishte veēimi, trysnia mbi ata qė na rrethonin pėr tė mos marrė e dhėnė me ne, njė rracizėm para tė cilit Soveto nuk vlen pėr t’u pėrmendur. Sa e sa njerėz paguheshin pėr tė "vigjėluar" jetėn tonė, kush vinte, kush na fliste, kush na pėrshėndeste, kush na bėnte ndonjė tė mirė.

T’a ndjesh veten tė huaj nė vendin tėnd, pa i bėrė tė keqe askujt, ėshtė njė gjėndje qė nuk ja uroj asnjėrit nė botė. E tillė ishte gjėndja jonė qė zvarrisej kėshtu me dhjetra vite, me batica e zbatica, simbas tekave tė "Zeusit". Dallimi, urrejtja, pabesia mbilleshin e kultivoheshin nė tė gjitha drejtimet, kudo, nė rrethin shoqėror, por dhe nė farefisni, brenda familjes, deri nė ndėrhyrjet nė marrėdhėniet dashurore. Ne nuk kishim tė drejtėn tė dashuronim vajza me tjetėr origjinė shoqėrore e as tė mendonim tė lidhnim jetėn me to. "Aristokracia" komuniste e pushkės kishte huajtur nga simotrat e saj tė shpatės mendėsinė e ruajtjes sė kastės nga pėrzierja e gjakut. Rastet e pakta tė thyerjes sė kėtij ligji "madhor" tė Enver Hoxhės kishin pasojat e tyre me shkėputjen pėrgjithmonė tė prindėrve nga fėmijėt. Sa tragjedi tė heshtura ka shkaktuar nė Vendin tonė kjo mėnyrė veprimi, sa plagė ende tė pambyllura nė shpirtėrat e djemve e vajzave qė shihnin dhunėn e regjimit tė diktonte, nėpėrmjet trysnisė sė saj, ligjet e zemrės...

Mbas dy vitesh interrnimi, papritmas, m’u hoq kjo masė. Kur m’u komunikua zyrtarisht kjo gjė, emrit tim i ishte shtuar njė "i"mbrapa qė i ndryshonte seksin. Ndofta ndonjė shpirtmirė nė ata organe tė dhunės, mund tė ketė menduar t’i japė "liri" njė vajze nėntėmbėdhjetė vjeēare, qė i ka prindėrit me masa interrnimi. Kėshtu un rastėsisht u gjenda formalisht jashtė rrethit tė shokėve tė mij, tė cilėt masėn e interrnimit e mbajtėn dhe pėr disa pesėvjeēarė pa shkėputje, ndėrsa un do tė takohesha pėrsėri me tė, por pėr kėtė do tė flas mė vonė.

Gjysma e dytė e viteve gjashtėdhjetė solli acarime tė mėtejshme tė luftės sė klasave. U kopjuan tė gjitha marrėzirat e tė ashtuquajturit Revolucion kultural kinez, si dalja para kolektivave pėr tė paraqitur biografinė, fletė-rrufetė, dacibaot shqiptare, ku teorikisht "cilido pa frikė e me shkronja tė mėdha mund tė shkruajė ē’mendon ai pėr punėn dhe pėr njerėzit.". U dha kushtrimi pėr prishjen e kishave e tė xhamive, njė veprim barbar, i pashembullt nė shoqėrinė moderne, me pasoja shkatėrrimtare pėr botėn shpėirtėrore tė shqiptarėve e pėr prishjen e vlerave kulturore e artistike qė qėndronin nė objektet e kultit. U fol me tė madhe pėr luftėn kundėr kanunit, duke i hequr kėshtu themelin e disa prej traditave e ligjeve morale, qė kishin qeverisur kėtė popull prej shekujsh tė gjatė. U lakua shumė "emancipimi" i femrės shqiptare, pėr t’a futur plotėsisht nė ingranazhet marramendėse tė njė ideje, nė dukje pėrparimtare, qė e ngarkonte aqė shumė sa tė meritonte pėrcaktimin "skllave e shoqėrisė moderne ". "Heroizmi" popullor, i mishėruar nė figura qesharake si Fuat Ēela, u propagandua me art, duke vėnė nė shėrbim dhe artin zyrtar, pėr tė krijuar njė brez tė tėrė skllevėrish, tė aftė vetėm tė punonin si kafshė pėr shtetin, mbasi vetėm aty do tė gjenin "lumturinė". Kanalizimi i tė gjitha dėshirave e interesave tė rinisė tek puna pėrbėnte thelbin e strategjisė sė krijimit tė "njeriut tė ri" qė duhej tė ishte njė robot nė trurin e tė cilit tė ishin vetėm "veprat" e Enver Hoxhės. Pėrpjekja pėr tė ndryshuar natyrėn njerėzore nėpėrmjet dhunės e ligjeve tė saj, nuk mund tė kishte tjetėr pėrfundim veē dėshtimit, e nuk mund tė vėrtetonte mė mirė marrėzinė e autorėve tė saj.

Nė bllokun Lindor lulėzonte teoria e "sovranitetit tė kufizuar" tė Brezhnjevit, mė vonė u sulmua Ēekosllovakia e Shqipėria doli nga Traktati i Varshavės. Nė Kinė vazhdonte anarkia e pasojat ndiheshin dhe kėtu. U krijua njė atmosferė e nderė, nė tė cilėn u shtua puna e hafijeve, qė pėrpiqeshin tė kapnin copa bisedash pėr t’i regjistruar nė dosjet vetiake tė arkivave tė Sigurimit, nė pritje tė proēeseve tė panumurta pėr agjitacion e propagandė tė viteve shtatėdhjetė.

Nė kėtė kohė, nė vitet 1967-1969 kreva shėrbimin ushtarak. U mobilizuam pėr tė plotėsuar porosinė e Partisė: "T’u qepemi kodrave e maleve t’i bėjmė ato pjellore si fushat". U caktova me shėrbim nė efektivin e NBU sė sė Burrelit. Me uniformėn e ushtarit kishim pėr detyrė tė shpyllėzonim e tė mbillnim patate nė malet e Martaneshit, tė Lurės, Steblevės etj. Un, me zanatin tim tė muratorit, mbas pesė gjashtė muajsh fillova tė punoj nė repartin e ndėrtimit tė banesave tė Korpusit, si pasojė e nismės sė marrė nė shkallė Vendi, pėr tė ndėrtuar banesa me kontribut vullnetar. E kreva shėrbimin ushtarak pa bėrė asnjė qitje, dhe sot e kėsaj dite nuk kam shtėnė asnjėherė me armė.

Pranvera e Pragės mė 1968 ishte pėrkohėsisht njė "rreze drite" nė mbretėrinė e errėsirės sė kampit socialist. I gjithė brezi im kujton ende me shumė mall emrat e Dubēekut, tė Smerkovskit, tė Ēernikut etj., qė u bėnė pėr ne tė dashur, sinonime tė njė ere tė re , qė na ushqente shpresėn se mund tė vinte ora e ndryshimeve dhe nė botėn tonė. Por fatkeqėsisht 21 gushti i pėrmbysi tė gjitha iluzionet e brezit tim qė vazhdon tė nderojė kujtimin e gjestit heroik tė Jan Palashit. Logjika e tankeve rivendosi atė rend gjėrash qė bazohej mbi dhunėn dhe shtypjen e lirive vetiake e shoqėrore.

Atje, gjatė shėrbimit ushtarak u njoha me shokė tė tjerė. Nė kujtesėn time mbetet imazhi i njė poeti, tė cilin un e quaja mjaft tė talentuar. Talenti shoqėrohej me njė vėshtrim objektiv e tė saktė tė jetės dhe njė karakter tė fortė e pozitiv .Ndoshta kėto qenė arsyet qė nuk njohu podiumin e suksesit si shumė kolegė tė tij. Mė kujtohet se si njė ditė tė ftohtė dhjetori, nė pyll, anės njė zjarri ku kishim pjekur patate, ai mė lexoi dy poezi qė kishte shkruar pėr Shkurte Pal Vatėn dhe pėr Skėnderbeun. Nėntekstet e poezive ishin shumė tė thella, tė guximshme e tė reja pėr kohėn. Ato mė pėlqyen shumė e mbas njė bisede tė hapur nė lidhje me to, ai bėri ndonjė ndryshim tė vogėl dhe i ēoi pėr botim. Me tė mė lidhi njė miqėsi e sinqertė, qė nuk shihej me sy tė mirė nga kolegėt e tij ushtarakė, ca poetucė tė dėshtuar, mbi tė gjitha shpirtėrisht. Ata nė emėr tė artit dhe dėshirės pėr t’a "ruajtur" shokun tim nga "infeksioni" i mbushėn mėndjen atij se un do tė arrestohesha dhe e ndanė pėrkohėsisht prej meje. Kjo shkaktoi njė gjėndje tensioni tek un , por fatmirėsisht ishin muajt e fundit tė shėrbimit ushtarak. Mė vonė me shokun u spjeguam dhe mbetėm miq, por ka shumė vite qė nuk dėgjoj mė pėr tė. Mė vjen keq se ishte me talent e me zemėr tė madhe e parashikoja njė tė ardhme letrare tė sigurtė pėr tė.

Vitet e para tė dhjetėvjetėshit tė shtatė ishin mė tė qetat. Njerėzit nėpėr plazhe dėgjonin sė bashku Hit parejdin me kėngėt e Ēelentanos, Milvės, Iva Xanikit, Massimo Ranierit e tė tjerė kėngėtarė italianė, qė nė pėrgjithėsi ishin ata qė pėlqeheshin mė shumė. Tė rinjtė filluan tė vishen mė ndryshe, vajzat zbuluan minifundet e pantallonat, djemtė zgjasnin basetat e flokėt. Diskutohej hapur pėr muzikėn dhe sportin e huaj. Por mė 1973, papritmas ,nė skenėn e shoqėrisė shqiptare filloi tufani i luftės kundėr"shfaqjeve tė huaja". Nė fillim u kujtua se ishte thjesht njė ēėshtje e pamjes sė jashtėme, por regjimi e kishte syniminshumė mė thellė. Duhej pėrdorur shtypja pėr tė shmangur nė embrion ēdo prirje shkėputjeje ose vėnieje nė diskutim tė dogmave dhe ideologjisė zyrtare. Pasuan vite tė tmerrshme ankthi, me goditje lart e poshtė. Fluturonin ministra e funksionarė tė lartė, tė akuzuar pėr tradhėti, por shpata binte e fortė edhe mbi ne qė kishim nė dorė vetėm mistrinė.

Mė 1974, nė moshėn tridhjetė vjeē, u martova me njė vajzė tė re qė, kundra opinionit, pranoi tė lidhė jetėn me mua. Ajo sapo mbaroi atė vit shkollėn e mesme dhe ne filluam jetėn sėbashku, nė vėshtirėsi pėr banesė, por me shpresė pėr njė jetė mė tė qetė.Mendonim t’a ndėrtonim atė jetė mbi frutin e djersės sonė tė ndershme e, mbi tė gjitha, tė gjenim ngushėllim nė harmoninė familjare. Mbaj mend vetėm njė dhjetėditor tė bukur nė plazhin e Durrėsit, pastaj retė e zeza e mbuluan , duke paralajmėruar shtrėngatėn dhe njė dimėr tė zgjatur pa fund.

Me atė periudhė tė vėshtirė lidhen dhe kujtimet e vajzės sė xhaxhait qė ne e kishim rritur nė shtėpinė tonė dhe e kishim si fėmijėn tonė. Ajo vazhdonte vitin e parė tė gjimnazit nė Lushnjė, por i duhej tė ballafaqohej me luftėn kundėr shfaqjeve tė huaja e tė bėhej viktima e "ligjshme" e pėrjashtimit nga shkolla vetėm nė sajė tė origjinės sė saj shoqėrore. Ėshtė e paimagjinueshme pėr botėn e qytetėruar dhe aktualisht e pabesueshme dhe pėr rininė tonė, qė njė nxėnėse nė klasėn e nėntė tė pėrjashtohet nga shkolla vetėm sepse njė shoqe e saj i kishte treguar nė klasė njė fletė reviste qė paraqiste njė femėr nė plazh me rroba banjoje! Ky ishte "sakrilegji" moral qė do tė gjente si pretekst kėshilli pedagogjik e organizata e partisė pėr tė kėputur dėshirat e dy vajzave ende tė parritura mirė, pėr tė vazhduar mėsimet. Kėshtu plotėsohej "plani" i viktimave tė luftės ideologjike e politike kundėr "shfaqjeve tė huaja".

Duhet tė pohoj me sinqeritet se pėr mua qe njė dhimbje e thellė kthimi i motrės tek prindėrit e saj nė Gradishtė e qė nė moshėn pesėmbėdhjetė vjeēare tė kapte kazmėn pėr tė rrėmihur tokėn e pėr tė nxjerrė bukėn e gojės. Mbaj mend se mė shpėtuan lot nga sytė, kur shumė rrallė nė jetėn time prej burri, qoftė dhe nė vdekjet, kam derdhur lotė.

Mė 1975 filluan pushimet nga puna. Nė kuadrin e luftės kundėr burokratizmit, unė dhe shokėt e mi, specialistė ndėrtimi me kategori tė lartė u kaluam nė bujqėsi si punėtorė fushe. Kjo ishte llogjika e Rrapi Gjermenjit, qė pėr tė plotėsuar numrin e burokratėve tė hequr nga aparatet simbas orientimit tė Komitetit Qendror, fuste emrat tanė nė listat e shkurtimeve. Dėmi ekonomik i shtetit ishte i dukshėm. Ne kishim mbajtur peshė nė brigadat e ndėrtimit me punėn tonė tė ndėrgjegjshme e tė kualifikuar, dhe papritmas kėto brigada cungoheshin. Vėrejtjeve tė personelit inxhiniero-teknik nė kėtė drejtim iu kundėrvu "lufta e klasave" nė emėr tė sė cilės merreshin kėto masa, e pėr tė cilėn askush nuk mund tė kundėrshtonte. Kjo ishte njė nga tė kėqijat e vogla nė krahasim me ato qė na prisnin nė vitet e ardhme.

Nė mars 1975 u arrestua shoku im Kurt Kola, njė njeri shumė shpirtmadh e kurajoz. Filloi ajo periudhė ankthi qė zgjati plot gjashtė vjet. "Mė mirė njė fund i ankthshėm se sa njė ankth pa fund". Nuk mė kujtohet tani se kujt i pėrkasin kėto fjalė; por gjatė kėtyre viteve unė dhe shokėt e mi tė kampeve, e sigurisht familjet e tyre, e kemi vėrtetuar plotėsisht saktėsinė e shprehjes. Ēdo tre muaj arrestohej njėri prej nesh, nė sektorė tė ndryshėm tė fermės sė Lushnjės ku ishim shpėrndarė.

Mė duket se diēka mė shtrėngon fytin e s'mė lė tė mbushem me frymė dhe tani qė i kujtoj ato vite tė llahtarshme. Ēdo ditė kur niseshim pėr nė punė pėrshėndeteshim nė heshtje me njerėzit e shtėpisė se ndoshta nuk ktheheshim nė darkė. Ishte njė torturė cfilitėse mendimi se nga njė moment nė tjetrin do mund tė tė viheshin hekurat nė duar, pėr tė tė shkėputur nga gjiri i familjes. Mė e tmerrshmja ishte se nuk dije si ti ruheshe sė keqes. Proēeset bėheshin pėr agjitacion e propagandė, dhe ky pėrcaktim ishte kaq i gjėrė, sa qė mund tė tė fajėsonin edhe pa hapur gojėn fare, mjafton tė shikoje me bisht tė syrit njė bukė tė djegur apo njė domate tė kalbur nė banakun e shitėsit. Kėtu gjenin terren tė aktivizoheshin dhe fundėrrinat e shoqėrisė,njerėzit pa kurrfarė vlere veē poshtėrsisė qė vullnetarisht e vinin nė shėrbim tė sė keqes, pėr tė mbjellė dėshpėrimin e personave, tė familjeve, tė fėmijėve, tė mbarė shoqėrisė. Kishte mes tyre dhe shokė nga tanėt, qė i quanim njerėz tė mirė, shokė tė vuajtjeve qė nga fėmijėria, njerėz qė i respektonim, i prisnim e i shkonim nė shtėpi, por qė, fatkeqėsisht, ishin kthyer nė varrmihėsit tanė. Provokatorėt gjenin mėnyrat mė tė ndryshme pėr tė zbatuar detyrat e tyre, e ne u kthyem nė memecė. Ēdo gjė pėr tė cilėn bisedohej, nga punimi i tokės, tek vegla e punės, tek brigadieri, tek muzika, tek filmi, tek mallrat e dyqaneve, shėrbimet e ndryshme, gjithēka qė thuhej futej nė veprimtari armiqėsore. Prandaj e vetmja bisedė pa zarar ishte sporti e veēanėrisht futbolli, pėr tė cilin diskutonim me orė tė tėra, pa kaluar nė tema tė tjera qė ishin bėrė tabu tė paprekshme. Nuk guxonim tė dilnim nė qytet se mos "binim nė sy". Ishte problem rasti i vdekjeve ose i dasmave nė shoqėri, ku grumbulloheshin shumė njerėz, sepse njė fjalė e thėnė pa qėllim mund tė raportohej brenda pak orėve e stėrholluar nga disa persona.

Pėr vite tė tėra nuk shkova njėherė me gruan nė kinema. I shmangeshim takimit me shokėt, vetmia e trishtuar ishte e vetmja gjėndje normale e jona. Ndiqnim me sy tė zgurdulluar ēdo gaz qė kalonte rrugės e sidomos targat 6701 e 6702 tė cilat ishin bėrė pėr ne si kuēedra qė pėrpinin njerėz. Ankthi pėrpinte gjithė sektorin kur vinin ata me oficerėt e Sigurimit brenda. Kush e kish rradhėn sot? Kjo pyetje si njė varré binte mbi trurin e secilit dhe vetėm kur largohej makina, lirohej frymėmarrja. Gjėndja bėhej tragjikomike po tė merrej parasysh se secili e kishte atė ankth nė shpirt e nuk guxonte t'ia shprehte askujt, as shokut pėrbri, as familjarėve vetė... Ndėrkaq muajt e vitet kalonin duke gllabėruar nė burgun e zi shokėt tanė me radhė. Mbas Kurtit, Ahmeti, Eqeremi, Qemali, Fatmiri, Naimi, Mojsi, Deda, Leka...

Tashmė ankthi kishte marrė njė tjetėr formė torture. Frikės sė arrestimit i shtohej presioni shkatėrrues nė tė gjitha format, pėr t'u degjeneruar e pėr t'u bėrė bashkėpunėtorė nė krim, pėr tė spiunuar dhe akuzuar shokun, mikun, deri dhe njeriun e afėrm tė gjakut. Ishte veprimtaria e

Sigurimit tė Shtetit, e njerėzve zotėr tė kėtij vendi, qė gėzonin tė gjitha privilegjet, i shėrbenin me zell kėtyre privilegjeve dhe atyre qė ua kishin dhėnė. Pėrballimi i luftės me ta kėrkonte gjakftohtėsi, pėrvojė, vendosmėri, e mbi tė gjitha karakter tė fortė. Njerėzit me karakter tė dobėt u dorėzuan nė kėtė luftė, pėr t'i shpėtuar sė keqes sė tyre projektuan shkatėrrimin e shokut, burgosjen e tij. Ishte njė luftė e ashpėr qė i bėhej ndėrgjegjes sė njerėzve, ishte pėrpjekja pėr tė shkatėrruar nė themel gjithēka pozitive kishte shpirti i shqiptarit, e nė rradhė tė parė besėn e mikpritjen. Ishte njė tėrmet qė lėkundte themelet e kombit e krijonte njė ēarje vertikale qė shkonte deri nė thellėsi tė ndėrgjegjes. I hiqej karakterit kombėtar ajo forcė qė e kishte bėrė tė pėrballonte furtunat e historisė sė bashku, mbillej pėrēarja, urrejtja, lufta mes njėri-tjetrit.

Kėtė trysni, qė pėr vite me rradhė kushtėzoi qėnien time, vendosa ta shmang me njė vendim skajor: tė pranoj arrestimin dhe pasojat e tij pėr veten dhe familjen. Lija nė shtėpi tre pleq, gruan dhe dy vajza tė vogla. Nė dorėn e Zotit!

Arrestimi u krye mė 25 Prill 1980, nė punė. Erdhi Gazi i Degės me gjashtė veta, oficerė dhe policė. Ende sot ato gra lushnjare qė punonin aty nė stallat e Institutit e kujtojnė atė skenė. Shefi i sigurimit Kosta Ndini mė pyeti: "Ti je nipi i Mustafa Krujės?". Pėrgjigjes time pohuese ia ktheu me formulėn e zakonshme: "Nė emėr tė popullit je i arrestuar". Tani qė sjell para syve tė mendjes atė ēast fatkeq, mė kujtohet shprehja e famshme e zonjės Roland para gijotinės: "Popull! Sa krime bėhen nė emrin tėnd!.."

Mbas arrestimit u paraqita te hetuesi. Ky ishte njė djalė i ri nga Skrapari. Hetuesinė me tė e kalova mirė. Ndryshe nga shumė shokė tė mij qė i urrenin hetuesit e tyre, unė pėr Bashkimin nuk kam as zemėrimin mė tė vogėl; nesėr po ta takoj mund tė rri me tė e tė pi ndonjė gotė birrė.

Tensionit tė ditėve tė para pėr akuzėn, i zuri vendin zhgėnjimi i plotė kur mora vesh se shoku im i ngushtė ishte akuzuesi kryesor pėr krimin tim tė "agjitacionit e tė propagandės, pėr minimin e rrėzimin e pushtetit popullor".

Si njė film mė kalonte para sysh jeta jonė. Njohja jonė datonte para mė shumė se njė ēerek shekulli. Kishim qenė bashkė shokė klase qė nė tė parėn gjimnaz, shokė vuajtjesh nė tė njėjtat kushte tė interrnimit. Kishim ndarė bashkė kafshatėn e gojės, gėzimet dhe hidhėrimet. Me tė vėrtetė rrugėt tona u ndanė, sepse ai u bė arsimtar dhe vazhdoi universitetin me korrespondencė, ndėrsa unė u bėra murator dhe s'pata mundėsi tė vazhdoja shkollėn e lartė. Por ne mbetėm shokė, miq. Nuk kishte tavolinė qė tė shtrohej nė shtėpinė time pa praninė e tij. Unė nuk dyshoja se mbas sjelljes sė tij prej Urjah Hipi fshihej pabesia, nuk mund t'a merrnja me mend se shoku im e ngrinte ndėrtesėn e pozitės sė tij shoqėrore si arsimtar mbi gėrmadhat e fatkeqėsisė sime apo tė shokėve tė tjerė. Kur ishte ai ushtar unė sa herė e pata ndihmuar, isha pranė tij nė fatkeqėsinė e burgosjes sė tė atit. Ai ishte i zgjuar, me kulturė, plot mirėsjellje e dhembshuri me njerėzit e familjes sime; si kishte mundėsi tė mė groposte mua? Nė emėr tė ēfarė ideali arrinte ai nė kėtė humnerė shoqėrore, si flinte i qetė nė shtratin e tij bashkėshortor? Si i duronte shikimet e pafajshme tė vogėlusheve tė mia? Si mund tė dilte para nėnės time, pėr tė cilėn thoshte se kishte shumė respekt? A ekzistonte Ferri i Makbetit pėr tipa tė tillė?

Njė mori pyetjesh tė tilla godisnin trurin tim nė vetminė e qelisė e pėrgjigje s'kishte. Pėrgjigjen e mora nė ballafaqimin me tė nė prani tė hetuesit e tė njė oficeri tjetėr, operativ i zonės tonė. Ai ruante gjakftohtėsinė deri nė cinizėm, ishte i vendosur nė pohimin e denoncimeve qė kishte bėrė prej disa vjetėsh. Dukej se nuk e vriste ndėrgjegja aspak, pėrkundrazi ishte krenar, sepse i bėnte njė shėrbim tė madh Partisė dhe Shtetit. Vendosmėria e tij shkoi deri aty, sa qė dėshmitare pėr bisedat tona u paraqit edhe gruaja e tij, proēedurė e parregullt nga ana juridike, por e pranueshme pėr hetuesinė dhe gjykatėn tonė.

Ballafaqimin e vėrtetė me diktaturėn e pata nė bisedėn me kryetarin e Degės sė PB-sė, Kapllan Shehun, personifikim tipik i kriminelit tė lindur. Ai ishte kunati i Kadri Hazbiut, atė kohė ministėr i mbrojtjes dhe i priste shpata nė tė katėr anėt. Kėrkonte prej meje njė raport tė detajuar tė tė gjitha bisedave qė kisha bėrė gjatė njėzet vjetėve me tė njohur e tė panjohur, kėrkonte qė nėpėrmjet meje tė fuste nė burg persona tė tjerė. Kjo ishte praktika e zakonshme e zanatit tė tij, praktikė qė shumė njerėz e kanė provuar personalisht. Nė refuzimin tim ai u shpreh: "Jo vetėm ti do tė kalbesh kėtu, por unė do ta lė me testament qė edhe fėmijėt e tu tė pėrfundojnė nė burg. Familja do tė internohet nė Grabjan ose nė Bedat". Njė sadizėm tė tillė nuk e kam hasur nė asnjė faqe libri qė mė ka rėnė nė dorė, besoj se nuk ekziston as nė proēeset e famshme tė Moskės sė viteve tridhjetė. Kjo ishte fytyra e vėrtetė e pėrfaqėsuesit tė diktaturės sė kuqe tė markės shqiptare.

Pėr ironi tė fatit dhe me vullnet tė Zotit ky njeri pėrfundoi nė burg vetė mbas tre vjetėsh tė kėsaj bisede. Atje ai njohu nė kurrizin e tij se ē'ishte dhuna dhe provoi dajakun e tė burgosurve mbi tė cilėt kishte ushtruar dhunė.

Pėrse u dėnova unė? Disa nga akuzat ishin kėto:

1. Kisha thėnė se gjyshi im kishte patur aktivitet patriotik deri nė kohėn e pushtimit.

2. Kisha thėnė se ne nuk i rezistojmė dot njė sulmi ushtarak tė superfuqive.

3. Kisha thėnė se femra shqiptare nuk e ka emancipimin e femrės evropiane.

4. Kisha shprehur mendimin se nga gjithė profesionistėt, mėsuesit mė dukeshin

mė tė paaftėt nė punėn e tyre.

5. Kisha dėgjuar mesazhin e Papės me rastin e Krishtlindjeve.

6. Kisha lexuar Dostojevskin.

7. Kisha thėnė se njė personi qė bėn tetė fėmijė nuk i ka faj Shteti pėr varfėrinė e tij.

8. Kisha ngushėlluar paditėsin tim me rastin e pushkatimit tė kunatit tė tij me shprehjen "Ky paska qenė fati i tij". Ai e interpretoi sikur kisha akuzuar organet e Drejtėsisė se e dėnuan kot. Pėr ēudi mua mė kishte ardhur mė shumė keq se sa paditėsit, megjithėse nuk e njihja fare kunatin e tij.

9. Isha fatalist dhe besoja nė ekzistencėn e Zotit.

10. Kisha thėnė qė lufta e klasave zhvillohet e ashpėr karshi nesh mbasi nuk na lėnė tė punojmė as nė zanatin e muratorit.

11. Kisha thėnė se nė Itali jetohet mė mirė se nė Shqipėri.

Kėto e tė tjera biseda qė s'i mbaj mend pėrbėnin "krimin" tim kundėr Shtetit, pėr tė cilin trupi gjykues vendosi tė mė dėnojė me tetė vjet heqje lirie. Mė kujtohet njė shprehje e bukur e Kryetarit tė gjyqit qė mė tha ndėrmjet tė tjerash pėr Dostojevskin: "Edhe unė e kam lexuar atė, por ē'pate qė ia the kėtij!" duke treguar me dorė dėshmitarin tim.

Mbas dėnimit tim Kapllan Shehu dhe Kosta Ndini vazhduan proēesin kriminal ndaj familjes sime. Interrnuan nėnėn dhe gruan (babai ishte me kohė i internuar) dhe njė ditė makina shkoi te dera dhe ngarkoi plaēkat. Familja ime pėrfundoi nė Grabjan, njė vėnd internimi rrėzė kodrave, tetėmbėdhjetė kilometra larg qytetit tė Lushnjės.

Un pėrfundova nė Spaē tė Mirditės. Spaēi, tashmė me famė botėrore, ishte njė burg natyror. Njė gropė mes maleve tė Mirditės, ishte zgjedhur si vėnd dėnimi nga ish ministri Koēo Theodhosi dhe, pėr ironi tė fatit, aty ndodhej vėllai i tij i burgosur.Atje takova shokėt e mi qė ishin arrestuar para meje dhe u njoha me tė tjerė. Ishte njė kamp i tejmbushur nė atė fund viti tė 1980, njė vend terrori ku ishin nė fuqi dėnimet dhe ridėnimet, ku mbahej nė fuqi regjimi special i vendosur mbas revoltės qė kishte shpėrthyer aty nė majin 1973. Kishte njerėz nga tė gjitha karakteret. Kishte tė tillė qė prej mė shumė se dhjetė vjetėsh nė atė ferr pėrballonin me dinjitet tė admirueshėm vuajtjen dhe tė impononin respekt. Kishte nga ata qė paguanin ēmimin e ndershmėrisė sė tyre, sepse s'kishin pranuar diktatin e sė keqes nė karakterin e tyre por kishte dhe nga ata qė ishin mishėrim i sė keqes; njė i burgosur qė merrej me leximin e shtypit kishte vrojtuar njė bari nė njė stan pėrballė kampit qė nuk respektonte orarin e nxjerrjes sė dhive dhe kishte sinjalizuar, me njė letėr pėr kėtė dukuri Komitetin e Partisė nė Rrėshen; njė brigadier i dėnuar me njėzet vjet padiste policin nė komandė se nuk vjen tė detyrojė tė burgosurit tė punojnė; tė tjerė, tė burgosur nė Zejmen, i shkruanin Ministrisė se komisari sillej mirė me tė burgosurit nė njė kohė qė ai bėnte detyrėn e tij, por me njerėzi e pa harbutllėk. Kėta tipa ta vėshtirėsonin jetėn atje, t'i shtonin vuajtjet.

Puna nė minierė kishte vėshtirėsitė e saj. Pesė muaj nė galeri padrejtėsisht (isha i sėmurė me ulēera nė duoden e nuk duhej tė mė futnin nė galeri) nė frontet mė tė vėshtira mė provokuan njė krizė tė rėndė nė stomak, tė cilėn mezi e pėrballova me ilaēet qė mė dėrgonte daja nga Italia. Nė ēdo fillim pune lusja Zotin tė mė shpėtonte, dhe e falenderoja kur dilja. Rrezikut i kam shpėtuar disa herė. Nė njė galeri isha duke shkarkuar vagonin kur ndodhi shembja pikėrisht aty ku ngarkoja unė. Muajin tjetėr nė atė front u vra njė djalė nga Shkodra. Tragjedia ishte pranė nė ēdo moment, por njeriu mėsohet me tė keqen dhe nuk i bėn mė pėrshtypje. Aty qėndrova njė vit e gjysėm, e njė ditė maji, 1982, u transferova nė Zejmen ku ngrihej njė kamp i ri. Aty kushtet ndryshonin shumė nga ata tė Spaēit e ne na u duk gjysmė lirimi.


  Gjithsej 4 faqe: « 1 2 [3] 4 »
Trego 34 mesazhet nė njė faqe tė vetme

Materialet qė gjenden tek Forumi Horizont janė kontribut i vizitorėve. Jeni tė lutur tė mos i kopjoni por ti bėni link adresėn ku ndodhen.